Sekmadienį sukanka dveji metai, kai Lietuvoje galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Per šį laiką pareigūnai gavo daugiau nei 35 tūkst. pranešimų apie smurtą šeimose. 2012 metais iš viso buvo gauta 18 tūkst. 268 pranešimų, o per dešimt mėnesių šiemet – 17 tūkst. 399. Pernai buvo pradėti 7 tūkst 586 ikiteisminiai tyrimai, šiemet per dešimt mėnesių – 8 tūkst. 337.
„Patys skaičiai tarsi rodo mažėjimą, tačiau šiemet iš mažėjančio pranešimo kiekio pradedame daugiau ikiteisminių tyrimų. Tai susiję su tuo, kad “jaunas„ įstatymas – daug klausimų, mūsų pareigūnų kvalifikacija kyla, mums labiau pavyksta identifikuoti atvejus ir juos tinkamai teisiškai kvalifikuoti“, – BNS sakė R.Požėla.
Jis teigė, kad vis labiau pastebimas visuomenės pilietiškumas ir nepakantumas smurtui – pastaruoju metu didžioji dalis pranešimų gaunama ne iš nukentėjusiųjų, bet ir pašalinių asmenų. Aukų artimieji linkę patarti, duoda pirminę informaciją teisėsaugai.
„Tačiau yra toks pavojus, kad tos grėsmės mutuoja – atsiranda ekonominis, psichologinis smurtas, jį jau sunkiau identifikuoti“, – teigė policijos generalinio komisaro pavaduotojas.
Policijos įvykių suvestinėse pastaruoju yra nemažai pranešimų apie mokyklose patiraimą smurtą – moksleiviams bendraklasiai, bendraamžiai sulaužė nosis, sutrenkė smegenis ar galvą. Pernai 637 vaikai ikiteisminiuose tyrimuose dėl smurto buvo įvardinti kaip nukentėjusieji, šiemet tokių – 618.
„Pradžia yra patyčios mokykloje. Bendradarbiaujame su Švietimo ir mokslo ministerija. Bet būna, kad mokyklos nelinkusios atvirauti – matyt, čia ir patrauklumo mokyklos nenorima prarasti, ir, matyt, per tą patrauklumą dalykai susiję su finansavimu mokyklų“, – kalbėjo R.Požėla.
Jis sakė, kad pareigūnams daugiau norėtųsi gauti informacijos apie procesus mokyklose.
„Norėtųsi daugiau gauti iš mokyklos administracijos, jeigu dėl smurto šeimose pilietiškai teikiama informacija, o dėl mokyklų – uždara bendruomenė, gal patys linkę spręsti, be ne viskas įmanoma ima be išorinių jėgų įsikišimo. Pilnas internetas smurto ir patyčių. Tik atvirumas gali duoti prevencinę naudą, nebijoti apie tai šnekėti. Mokykla, paskui viešos vietos, šeima ir taip smurto kamuolys ridenasi toliau“, – sakė R.Požėla.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas pabrėžė, kad visgi daugiausia smurtaujama šeimose, kuriose vartojamas alkoholis ir gyvenam vien iš socialinių pašalpų.
„Mėnesio 10-15 dienos, kai išmokamos socialinė pašalpos – tada policija mobilizuojasi. Vėl tie patys veidai, tie patys žmonės. Policinėmis priemonės čia sprendimo nebus, nubaudžia teismas, jie toliau geria, daužosi ir mes toliau važinėjam“, – apie problemą kalbėjo policijos atstovas.
2011 metai įsigaliojusiame Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme numatyta galimybė smurtautoją iškeldinti iš namų ir uždrausti jam kontaktuoti su smurtą patyrusiu asmeniu. Įstatymas numato, kad policijos pareigūnai ikiteisminį tyrimą privalo pradėti ir tuomet, kai nėra aukos raštiško pareiškimo. Anksčiau pareigūnai tvirtino esantys bejėgiai kovoti su smurtu šeimose, nes neturėjo teisės imtis priemonių, jei nebūdavo aukos raštiško skundo, o ir trumpam sulaikyti smurtautojai paleisti iš areštinės grįždavo į bendrus su auka namus
„Įstatymas negali išspręsti visos problemos. Tas įstatymas daugiau prevencine kryptimi turi eiti. Džiugu, kad pilietiškumą visuomenės rodo ir nebesitaiksto“, – sakė R.Požėla.
2012 smurtą lyčių lygybės pagrindu taikė 6 tūkst. 462 vyrai ir 286 moterys. Šiemet – 417 moterų ir 6 tūkst. 854 vyrų.
„Vienodo paaiškinimo visiems atvejams nėra – neretai moters naudojamas smurtas yra prieš ją naudoto psichologinio smurto pasekmė“ , – teigė R.Požėla.
2012 metais nuo smurtautojų nukentėjo 6 tūkst. 494 moterys, šiemet – 6 tūkst. 945.
Pernai 721 vyrai buvo pripažinti nukentėjusiais, šiemet – 947.
Policijos statistika rodo, kad, reaguojant į smurto artimoje aplinkoje atvejus, daugiausia ikiteisminių tyrimų pradedama pagal Baudžiamojo kodekso 140 ir 145-ąjį straipsnius. 140 straipsnis numato atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Asmuo gali būti baudžiamas baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
145 straipsnis numato atsakomybę už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą. Už šias veikas gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
