„Sausis yra neraminantis, nes turime 521 ikiteisminį tyrimą, kai pernai – 302. Sausį bumas padidėjęs ir ikiteisminių tyrimų daugiau“, – pirmadienį LRT radijui sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Anot jo, pernai policija vykdė 4374 ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo, jų skaičius lyginant su prieš tai buvusiais metais augo keturiais procentais. Ištirti pareigūnams pavyksta apie 30-40 proc. tokių ikiteisminių tyrimų.
Teigiama, kad sukčiavimo mastas yra gerokai didesnis, maždaug du kartus, nes ne visi nukentėję kreipiasi į policiją netikėdami tyrimo sėkme, be to, jaučia gėdą.
Finansų įstaigos teigia pernai fiksavusios daugiau nei 10 tūkst. sukčiavimo atvejų – 33 proc. daugiau nei 2022-aisiais.
Pasak R.Matonio, sukčiavimo padidėjimas stebimas tais laikotarpiais, kuomet šiuos nusikaltimus vykdantys asmenys sugalvoja naują sukčiavimo būdą, o visuomenei užtrunka apie jį išgirsti. Pastaruoju metu žmonės ir verslas nukenčia gavus žinutes su nuorodomis apie tariamai atsiųstas siuntas, taip pat siūlant investuoti.
Vien praėjusią savaitę nuo sukčių nukentėję trys šalies gyventojai sukčiams atidavė 71,7 tūkst. eurų.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė teigia, kad pernai sukčiai iš gyventojų ir verslo išviliojo per 12 mln. eurų.
„Tačiau 7 mln. buvo sustabdyti kredito įstaigų pastangomis, tai reiškia, kad bendri nuostoliai, jei nebūtų jokių pastangų, būtų 19 milijonų“, – teigė ji.
Pasak E.Čipkutės, sunkiau sustabdyti investicinio sukčiavimo nusikaltimus, nes žmogus paprastai į tokią veiklą įsitraukia savo noru, procesas yra tęstinis.
„Investicinis sukčiavimas išties labai išaugo, kita sritis, kuri išaugo, tai būtent fišingas – suklastoti sms arba elektroniniai laiškai“, – teigė prezidentė.
Žmogui greit supratus, kad buvo apgautas ir informavus kredito įstaigą laiku, pinigų judėjimą, anot jos, pavyksta sustabdyti.
Statistika rodo, kad investicinio sukčiavimo būdu vidutiniškai išviliojama apie 3000 eurų, o sms ir elektroniniais laiškais – 300 eurų.
