Statistikos departamento paskelbti duomenys rodo, kad policijos pareigūnų mažėja kelerius metus iš eilės. Praėjusiais metais Lietuvoje dirbo 7 703 angelai sargai: 4 474 vyrai ir 3 229 moterys. 100 tūkst. gyventojų teko 275 pareigūnai. 2020-aisiais Lietuvos gyventojų saugumu rūpinosi 7 849 pareigūnai – 100 tūkst. gyventojų teko 281 pareigūnas. Prieš dešimtmetį, 2012-aisiais, policijos sistemoje dirbo 9 530 pareigūnų: 100 tūkst. gyventojų teko 321 policijos pareigūnas. Kitoks buvo ir lyčių pasiskirstymas: dirbo 6 623 vyrai ir 2 907 moterys.
Saugiausi turėtų jaustis Utenos rajono savivaldybės gyventojai – čia 2021 m. 100 tūkst. gyventojų teko 464 policijos pareigūnai. Vilniuje šis skaičius buvo 261, Kaune – 321, Klaipėdoje – 340 pareigūnų 100 tūkst. gyventojų. Mažiausiai pareigūnų 2021 m. dirbo Vilniaus rajono savivaldybėje – 100 tūkst. gyventojų teko vos 72 policijos pareigūnai. Nedaug atsiliko ir Kauno rajono savivaldybė – čia šis rodiklis siekė 75 pareigūnus 100 tūkst. gyventojų.
Kartų kaita
Policijos departamentas pripažįsta, kad situacija kelia nerimą. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis teigė, kad didžioji dalis policijos pareigūnų pradėjo dirbti pirmaisiais nepriklausomybės metais. Du dešimtmečius išdirbę pareigūnai gali išeiti į užtarnautą poilsį. Didžioji dalis pareigūnų šia galimybe ir pasinaudoja, nes darbas policijoje sunkus, kupinas pavojų ir įtampos.
„Išdirbę dvidešimt metų didžioji dalis pareigūnų pasitraukia į pensiją, tad galima teigti, kad policijos personalas po truputį sensta. Pareigūnai taip pat skundžiasi dideliu darbo krūviu, nemažais reikalavimais ir per mažu atlyginimu“, – teigė R.Matonis.
Policijos atstovo tvirtinimu, naujai į policijos sistemą atėjusio dirbti pareigūno darbo užmokestis atskaičius darbuotojo mokesčius – apie 900 eurų. Vilniuje jis siekia beveik 1 000 eurų. Šalies neto darbo užmokesčio vidurkis – 1 087 eurai, o Vilniuje – 1 237 eurai.
Be to, pareigūnams yra keliami ir labai aukšti reikalavimai – turi būti pasirengę ne tik fiziškai, bet ir nepriekaištingos reputacijos. Nemaža dalis norinčiųjų negali dirbti policijoje dėl sveikatos problemų.
R.Matonio teigimu, klaida buvo padaryta tuomet, kai buvo panaikinta policijos akademija.
Taigi, darbas pavojingas, atsakingas, reikalavimai – aukšti, o pradedančiojo atlyginimas nesiekia ir šalies vidurkio.
„Tenka pripažinti, kad jaunimas pastaraisiais metais nelabai noriai renkasi darbą policijoje, nors tarnybos prestižas ir gyventojų pasitikėjimas pakankamai didelis“, – konstatuoja policijos atstovas.
R.Matonio teigimu, klaida buvo padaryta tuomet, kai buvo panaikinta policijos akademija. Teko iš naujo kurti pareigūnų rengimo sistemą, kuri po truputį atsigauna. Jaunuosius policijos pareigūnus ruošia dvi įstaigos – Lietuvos policijos mokykla ir Mykolo Romerio universitetas.
„Pareigūnų trūkumas tikrai jaučiamas, labiausiai jų trūksta didžiuosiuose miestuose, ypatingai – Vilniuje. Tačiau viliamės, kad pareigūnų rengimo sistema įgaus pagreitį“, – sakė R.Matonis.
Keičia technologijos
Nepaisant retėjančių policijos pareigūnų gretų, visuomenės pasitikėjimas policija šovė į neregėtas aukštumas. Pernai net 80 proc. gyventojų teigė pasitikintys policija. Šis rodiklis, palyginti su 2020 m., išaugo 7 procentiniais punktais. Anot R.Matonio, nors policijos pareigūnų skaičius mažėja, tačiau kriminogeninė situacija šalyje gerėja. Iš dalies žmogiškųjų išteklių trūkumo problemą kompensuoja išmaniosios technologijos: nuolat atnaujinamas policijos automobilių parkas, pareigūnai aprūpinami mobilia kompiuterine technika, kelių erelius padeda tramdyti mobilūs greičio matuokliai. Prie saugumo prisideda ir didėjantis vaizdo kamerų tinklas visoje Lietuvoje.
„Išmanūs technologiniai sprendimai lemia, kad pareigūnus keičia technologijos. Stengiamės tai kuo plačiau išnaudoti, investuodami į IT sprendimus“, – teigė R.Matonis.
Dar viena svarbi priežastis, kodėl stebime mažėjantį nusikalstamumą, – visuomenė tampa nepakanti pažeidėjams. Apie įvairius teisės aktų pažeidimus galima pranešti ne tik Bendruoju pagalbos telefonu, bet ir portale www.epolicija.lt. Komunikacijos skyriaus vedėjo teigimu, kasmet pranešimų per šį portalą skaičius tik auga. Pavyzdžiui, 2012-aisiais, kai startavo epolicija.lt, sulaukta 9 086 pranešimų dėl įvairių teisės aktų pažeidimų, o pernai jų būta jau 118 350.
„Visuomenės parama labai svarbi, tikrai pastebime, kad kiekvienais metais žmonės tampa pilietiškesni, daug dažniau praneša policijai apie įvairius pažeidimus, aktyviau reaguoja matydami pažeidimus savo rajone, gatvėje ar kelyje“, – kalbėjo pašnekovas.
Iš baudėjų tapo pagalbininkais
Nors pranešimų apie pažeidimus iš gyventojų skaičiai kiekvienais metais auga, registruotas nusikalstamumas mažėja. Tiesa, stebima, kad ir patys nusikaltimai bei pažeidimai keičiasi – sparčiai daugėja nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje, sukčiavimų. Vis tik pagrindiniai nusikaltimai nesikeičia – vyrauja vagystės, smurtas artimoje aplinkoje. Po truputį gerėja ir nusikaltimų išaiškinamumas. Pavyzdžiui, dar prieš penkerius metų, 2017-aisiais, iš užregistruoto 61 451 nusikaltimo išaiškinta 34 308. Pernai užregistruota 39 718 nusikalstamų veikų, iš kurių 26 513 ištirta.
Pasak R.Matonio, pastaraisiais metais policija gerokai pasikeitė. Didžiausias dėmesys skirtas ne kiekybei, o kokybei. „Pasitikėjimą lemia pačios policijos veikla: atėjo naujoji karta, pasikeitė požiūris, iš baudėjo mes tapome žmonių pagalbininkais. Susitvarkėme su korupcijos ir alkoholizmo problematika, atnaujinome darbo vietas, uniformas, automobilius, įrangą. Lietuvos policijos pareigūnų aprūpinimas ne tik kad nenusileidžia Vakarų Europos šalių policijai, bet dažnu atveju net lenkia. Atvykę kolegos iš užsienio stebisi mūsų naudojama įranga, bazėmis, turimomis IT priemonėmis“, – sakė R.Matonis.
