LPDPS prognozuoja, jog jei tai nebus padaryta, tarnybą jau artimiausiu metu gali palikti 40 proc. pareigūnų.
Policininkų interesus ginančios profesinės sąjungos atstovai atkreipia dėmesį, kad šiais metais Lietuvoje drastiškai mažėja policijos pareigūnų skaičius: per 8 pirmuosius šių metų mėnesius tarnybą paliko 426 pareigūnai, o tai yra 1,6 karto daugiau nei per visą 2021-2023 metų laikotarpį.
„Manome, kad iki šių metų pabaigos policija gali netekti dar bent 150 pareigūnų. Jei pareigūnai trauksis iš tarnybos tokiais tempais, jau greitu metu policija, kaip įstaiga, nebepajėgs atlikti savo pagrindinio uždavinio – užtikrinti viešąjį saugumą Lietuvoje“, – sako Ineta Kursevičienė, LPDPS pirmininkė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad maždaug 40 proc. policijos pareigūnų yra ištarnavę 20 ir daugiau metų, todėl jie bet kada gali palikti tarnybą ir išeiti į pensiją. Be to, paskutiniu metu pastebima tendencija, kad policijos gretas palieka pareigūnai net ir su ženkliai mažesniu 10-13 metų tarnybos stažu.
„Didelės dalies patyrusių pareigūnų darbo užmokestis nekilo arba kilo labai menkai. Pernai valdantieji apribojo priemoką už tarnybos stažą, kas smarkiai demotyvavo pareigūnus. Akivaizdu, kad sėdime ant tiksinčios bombos, kuriai sprogus galime turėti beprecedentę pareigūnų traukimosi iš tarnybos bangą“.
Anot LPDPS pirmininkės, viena pagrindinių traukimosi iš tarnybos policijoje priežasčių, yra menkas darbo užmokestis.
„Visi suprantame, kad policininko profesija – ypatinga. Šių žmonių bene kasdien tyko įvairūs pavojai, jie nuolatos, vardan kitų saugumo, rizikuoja savo sveikata ar net gyvybe. Tačiau darbo užmokestyje ar socialinėse garantijose tai neatsispindi“, – teigia I. Kursevičienė.
Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje nuo 2020 m. išaugo beveik 60 proc. ir augimo tempu lenkė infliacijos indeksą, per tą patį laikotarpį išaugusį kiek daugiau nei 36 proc. Visgi vidutinis policininko darbo užmokestis Lietuvoje šiuo metu siekia kiek daugiau nei 1,3 tūkst. eurų į rankas ir yra bent 100 eurų mažesnis nei viešajame sektoriuje dirbančių valstybės tarnautojų atlyginimas.
„Kalbant paprastai, policininkų darbo užmokesčio augimas nespėja paskui infliacijos augimą, ženkliai padidėjusias per pastarąjį laikotarpį paskolų palūkanas, išaugusias maisto, paslaugų kainas. Tai ir skatina policijos pareigūnus trauktis iš tarnybos, ieškoti kitų, bent kiek pelningesnių užsiėmimų“, – aiškina profesinės sąjungos pirmininkė.
Anot jos, ilgą laiką apie policininko profesijos prestižą tuščiai kalbėjusiems politikams laikas atsimerkti ir suvokti, kad Lietuvą jie gali savo rankomis įstumti į labai rimtą saugumo krizę.
„Drastiškai mažėjant dirbančių pareigūnų skaičiui, likę policininkai susiduria su vis didesniu užduočių skaičiumi, darbo krūviu, kuris ilgainiui pasireiškia nuovargiu, išsekimu, stresu. Hibridinės grėsmės, išaugusio imigrantų skaičiaus fone jau dabar matome didėjantį registruotų nusikalstamų veikų ir mažėjantį ištirtų nusikaltimų skaičius. Manau, kad policija ir teisėsauga pamažu praranda situacijos kontrolę ir yra grėsmė, kad susidursime su žymiu kriminogeninės situacijos blogėjimu. Kad taip nenutiktų, būtina jau dabar imtis skubių veiksmų“.
LPDPS reikalauja Vyriausybės užtikrinti tinkamą policijos sistemos finansavimą, o taip pat skirti papildomus asignavimus neeiliniams vertinimams, kurių metu įvertinti labai gerai dirbančius pareigūnus ir nustatyti jiems didesnį darbo užmokestį. Profesinė sąjunga taip pat reikalauja peržiūrėti pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos gaires ir užtikrinti, kad žemiausia pareiginė alga policijos pareigūnams būtų ne mažesnė nei 1,5 tūkst. eurų į rankas.
Jei to nebus padaryta, organizacija neatmeta galimybės pareigūnus kviesti į protesto akcijas.
