„Policijos sistemos reforma viena iš nedaugelio įvykdytų didelių sisteminių reformų. Be jokios abejonės, yra daugybė jos teigiamų efektų – pavyzdžiui, per dvejus metus kone dvigubai išaugęs pareigūnų atlyginimas, pagerėjęs jų aprūpinimas, operatyvesnis reagavimas. Tačiau matome ir nesuvaldytų rizikų, į kurias būtina atkreipti dėmesį“, – sako vidaus reikalų ministras E.Misiūnas.
Pasak ministro, pagrindinės rizikos – mažėjantis pareigūnų skaičius, o augantis darbo krūvis sustiprina tikimybę nekokybiškai atlikti darbą.
„Kadangi pareigūnų gatvėse padaugėjo pusantro karto, reagavimas į įvykius išaugo, tačiau ne taip žymiai. Visgi, orientuojantis į greitą reagavimą, kyla rizika tyrimų kokybei“, – pranešime komentuoja E.Misiūnas.
Be to, remiantis Generalinės prokuratūros pateiktais duomenimis, per metus trigubai išaugo bylų, kuriose policija atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą prokurorų buvo panaikinti: nuo 406 bylų (2016 m.) iki 1325 (2017 m.). Pareigūnų sprendimai nepradėti bylos nėra vertinamas ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.
Anot vidaus reikalų ministro, per metus ketvirtadaliu sumažėjo vagysčių, tačiau šis rodiklis kelia papildomų klausimų.
Tačiau gyventojai, vertindami viešojo saugumo situaciją ir policijos darbą, neįžvelgia didelių pokyčio požymių.
„Per metus žymiai sumažėjo vagysčių atvejų – net 25 proc. Kyla klausimas, ką rodo šis skaičius – ar žmonių netikėjimą, kad pareigūnai ištirs vagystes ir dėl to į juos nebesikreipiama, ar tai labai žymus nusikalstamumo mažėjimas, kuriuo reikėtų girtis. Jei tai pirmasis atvejis, kyla grėsmė dėl galimo nebaudžiamumo jausmo didėjimo“, – pažymėjo vidaus reikalų ministras E.Misiūnas.
Pranešime priduriama, kad vis dar išlieka vidinės komunikacijos problema – tik šiek tiek daugiau nei pusė (55 proc.) pareigūnų nurodė gaunantys naudingą grįžtamąjį ryšį iš savo tiesioginių vadovų. Taip pat nekinta skaičius pareigūnų, ketinančių palikti sistemą (7 proc.).
Tačiau gyventojai, vertindami viešojo saugumo situaciją ir policijos darbą, neįžvelgia didelių pokyčio požymių. Visgi, 3 proc. punktais sumažėjo saugiai savo gyvenamojoje vietoje besijaučiančių gyventojų dalis: 2014 m. tokių buvo 80 proc., o pernai – 2017 m. – 77 proc.
Vis dėl to, E.Misiūnas reformą vertina kaip įvykusia ir, anot jo, šiuo keliu eina ir kitos statutinės tarnybos.
