Iškart po Ievos Strazdauskaitės nužudymo paaiškėjo, kad Kėdainiuose gyvenę pusbroliai Bieliauskai dar prieš metus autostradoje inscenizavę eismo įvykį pagrobė latviui priklausantį „VW Passat“. Tuomet policija į įvykį pažiūrėjo formaliai ir tyrimą galiausiai sustabdė.
„Išvarius į gatves kriminalinę policiją, buvo prarasta kriminalinės policijos puolamoji taktika, galimybės, tiesą sakant, ji buvo beveik sužlugdyta. Aprengus visus kriminalinės policijos pareigūnus uniformomis ir išvarius į gatvę reaguoti į įvykius, buvo prarasta galimybė jiems dirbti ir atlikti kriminalinę žvalgybą, o tai nusikalstamų veikų atskleidime vaidina esminį vaidmenį“, – įsitikinęs buvęs Lietuvos policijos generalinis komisaras Visvaldas Račkauskas.
Jis sako, kad policijos komisariatuose veikę kriminalistai suteikdavo greitą, teisingą ir operatyvią informaciją apie kriminalinius procesus vykstančius teritorijose.
„Mes jau tada sukūrėme regioninius padalinius teritoriniuose komisariatuose, įdarbinome ten po vieną, du darbuotojus. Jie buvo pavaldūs centriniam kovos su organizuotu nusikalstamumu tyrimo padaliniui. Tai buvo padaryta tam, kad turėtume autentišką, tiesioginę, pirminę, kad dar ir ne visiškai patikrintą, bet greitą ir operatyvią kriminalinės žvalgybos informaciją.
Mes įgyvendinome šį uždavinį ir tai pasiteisino su kaupu, tai buvo mūsų akys, ausys, kojos, galvos esančių Vilniuje. Praktika rodo, kad to reikia, tad labai nustebau, kad prieš kelis metus šito buvo atsisakyta“, – sako V.Račkauskas.
Išvarius į gatves kriminalinę policiją, buvo prarasta kriminalinės policijos puolamoji taktika, galimybės, tiesą sakant, ji buvo beveik sužlugdyta, – mano V.Račkauskas.
Kalbėdamas su 15min jis akcentavo, kad policijos situacija po reformos jam kelia didelį nerimą, atrodo, kad pamažu į Lietuvą grįžta jau lyg ir buvę pamiršti nusikaltimai, nes kai policija neturi laiko persekioti nusikaltėlių, kuriama nebaudžiamumo atmosfera.
„Tai labai jautru ir veikia jauno žmogaus psichiką, jei jis vieną kartą pavagia veidrodėlius nuo BMW, kitą vakarą pavagia nuo kito BMW, o niekas jo net neieško, neapžiūri apvogto automobilio. Pats šeimininkas paverkia prie to automobilio ir tuo viskas baigiasi. Jauno žmogaus psichologija yra labai primityvi. Jei šiandien padariau ir nieko neįvyko, kodėl negalėčiau to daryti vėl, kodėl tai negalėtų tapti mano užsiėmimu.
Ir, kaip rodo praktika, visos organizuotos nusikalstamos grupuotės pradeda nuo tokių, sakyčiau, nekaltų vagysčių, o išauga į organizacijas, prekiaujančias narkotikais, uždirbančias fantastiškus pinigus. O tada prasideda ir kitų nusikaltimų darymas naikinant viską, kas jiems pasitaiko kelyje“, – kalbėdamas apie policijos reformos pasekmes sako buvęs generalinis komisaras.
Dirbo nekokybiškai
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris kalbėdamas su 15min tikino, kad kriminalistai tikrai nepatruliuoja gatvėse, jo skaičiavimu, per savaitę vidutiniškai jie sureaguoja į vieną įvykį ir toks krūvis toli gražu netrukdo tirti nusikaltimų.
„Mūsų reikalavimas, jeigu tu esi arčiausiai ir žmogus pateko į nelaimę, sureaguok. Turėjome tragiškų istorijų, kuomet girtas važiavo ir užmušė žmogų, o policininkas už kelių šimtų metrų vykdė prevenciją – klijavo plakatus. Turėjome tokių istorijų seniau.
Kokia logika? Mes kiekvienas esame policijos pareigūnas, mus valstybė pasamdė ją saugoti ir mes dedikuoti atlikti šitas funkcijas. Tyrėjo pagrindinis darbas nėra patruliuoti ir reaguoti į bet kokį įvykį, žmogus ne vietoje gatvę perėjo ar panašiai. Bet į rimčiausius A kategorijos įvykius sureaguoti kiekvienas ir kuo greičiau“, – sako E.Šileris.
Į kaltinimus, kad kriminalinė žvalgyba, iškėlus ją iš policijos komisariatų į apskrities vyriausiuosius komisariatus, buvo sunaikinta, E.Šileris atkerta, kad kaip tik anksčiau ji buvo itin nekokybiška.
„Tas, kas ilgą laiką buvo policijoje su deklaruojama kriminaline žvalgyba rajonuose buvo veiklos imitavimas. Nebuvo vykdoma profesionali kriminalinė žvalgyba. Esu susipažinęs su absoliučiai visais tyrimais vykusiais policijos komisariatuose, jie daugeliu atveju buvo parodomieji arba deklaracijos, negaliu sakyti, nes slapta.
Kompetencija, kokybė, nėra ką lyginti. Techniniai sprendimai, kai už vieną slaptą kamerą reikia sumokėti 100 tūkst. eurų, mes nepajėgus nupirkti kiekvienam komisariatui. Todėl koncentravome į apskritis, aprūpinome visa reikalinga technika ir dabar turime geresnius rezultatus. Atkreipkite dėmesį į sunkius, labai sunkius nusikaltimus, į ką specializavomės išgryninę funkcijas, apygardos prokuratūros pretenzijų nereiškia. Atkreipkite dėmesį, visi pastarųjų metų rezonansiniai nusikaltimai iš esmės atskleisti ir labai greitai“, – akcentuoja jis.
Jis pripažįsta, kad policija išties turi daug žvalgybinės informacijos, tačiau ne visa ji yra realizuojama, nes viena yra žinoti, visai kas kita – įrodyti.
„Kriminalinė žvalgyba yra apie žinojimą, analizę, įtarimus. Kai reikia įrodinėti, nusikaltimas nėra smulkmė ar ne. Yra nusikaltimai dėl kurių galima vykdyti kriminalinę žvalgyba ir ne. Dėl smulkių nusikaltimų įstatymas draudžia vykdyti kriminalinę žvalgybą.
Antras dalykas, mes ne ekstrasensai ir negalime pasakyti, kad šitas iš smulkaus kišenvagio taps baisiu žudiku. Mes kaip valstybė galime veikti prevenciškai, auklėti, pakeisti mąstymą, bet tai turėtų padaryti ne policija“, – sako E.Šileris.
Kenčia kokybė
Policijos reformos tikslas – kad pareigūnai pakiltų nuo darbo stalų ir daugiau jų iškeliautų į gatves. Dabar bet kuris pareigūnas, ar tai būtų kelių policininkas, ar kriminalistas, ar patrulis, turi užsiimti prevencija, tirti nusikalstamas veikas, užtikrinti viešąją tvarką, apklausti įtariamuosius. Graži idėja per devynis mėnesius policijos mokykloje parengti visam tam pasiruošusius pareigūnus turi niuansų.
„Apygardų prokuratūros pažymi, kad pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami nekokybiškai dėl: pareigūnų, atliekančių ikiteisminius tyrimus, kvalifikacijos stokos; prioriteto teikimo skubiam reagavimui į įvykį ir jo užfiksavimui registruose“, – rašoma VRM pažymoje apie nesuvaldytas grėsmes. Nerimą kelia dar ir tai, kad lygiai prieš metus buvo parodyta į tą pačią bėdą.
Beje, įgyvendinant universalaus policininko koncepciją teko priimti sprendimą išskaidyti ikiteisminį tyrimą, dabar į įvykio vietą atvykęs reagavimo skyriaus pareigūnas atlieka pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, fiksuoja aplinkybes.
Apygardų prokuratūrų nuomone, pareigūnas daug negalvoja apie tai, ar pavyks sėkmingai užbaigti ikiteisminį tyrimą, nes vėliau surinktą pirminę medžiagą perduos tyrėjams ir grįš į gatves.
„Ikiteisminio tyrimo kokybė nukenčia ir dėl: užtrunkančio ikiteisminių tyrimų perdavimo iš Reagavimo skyriaus į Veiklos skyrių; veiksmų ir tyrimo taktikos nederinimo tarp viename ikiteisminiame tyrime dirbančių kelių tyrėjų; ikiteisminio tyrimo pareigūnams anksčiau jiems nebūdingų funkcijų priskyrimo (pareigūnai patruliuoja, aiškinasi administracinius nusižengimus ir pan.)“, – rašoma VRM pažymoje.
Nesudėtinga šiuos žodžius iliustruoti realiais pavyzdžiais. Kai pernai lapkritį gavę iškvietimą apie iš 14-ojo aukšto iškritusį modelį Dovilę Didžiūnaitytę pareigūnai atvyko prie Klaipėdos viešbučio, jiems labiausiai įtikinama pasirodė nelaimingo atsitikimo versija, o dabar šiame tyrime prodiuseriui Ričardui Pinikui pareikšti įtarimai dėl privedimo prie savižudybės.
„Nebuvo drabužių ekspertizės, nebuvo apžiūrėtas ir įvertintas viešbučio kambarys, mikrodalelės nesurinktos laiku. Ikiteisminio tyrimo pradžia – tai klasikinis pavyzdys, kaip blogai atliekamas darbas, kai po policijos reformos į įvykio vietą važiuoja ne kriminalistai, o inspektoriai, neturintys supratimo.
Tai labai apsunkina patį tyrimą. Turėjo būti iškart daugybė užduočių suformuota. Ačiū Dievui, nuvežus kūną pasitaikė sąžiningas, kruopštus ekspertas, kuris dalį darbų atliko savo iniciatyva, kas suteikia vilčių“, – 15min yra sakęs D.Didžiūnaitytės šeimai atstovaujantis advokatas Gintaras Černiauskas.
Anot Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Petro Ancelio, dar prieš porą dešimtmečių buvo diskutuojama, kiek policininkas gali būti universalus. Tuomet nuspręsta, kad galima parengti pareigūnus, galinčius vykdyti ir kelių policijos, ir patrulio funkcijas, bet jau ir tai yra slidus reikalas.
„Neįmanoma taip paruošti žmogaus, kad jis būtų universalas. Dabar, pasirodo, galima. Bet darbas kenčia, prevencijos nebėra jokios“, – sako profesorius.
Anot pašnekovo, į gatves išsiųsti tyrėjai ir kiti anksčiau kabinetuose sėdėję žmonės yra nepasiruošę, tad šiuo metu vaikštome po minų lauką.
„Tyrėjas turi įgūdžius, kaip bylą tirti, kaip aprašyti, kaip fiksuoti įrodymus, o įgūdžių, kaip peštukus išskirti nepagilinant konflikto, neturi ir galbūt net neturėjo. Jie nepasiruošę. Patruliavimas yra viena funkcija, o ikiteisminis procesas yra kita funkcija. Išvarom teisėjus, prokurorus į gatves dirbti prevencinio darbo, tyrėjai taip pat dirba tai, kam neturi įgūdžių. Bet ne, sakoma, turi būti universali policija, viskas čia gerai, nesikabinėkit“, – sako P.Ancelis.
Tačiau E.Šilerio teigimu, yra nustatyti standartiniai veiksmai, ką įvykio vietoje turi atlikti kiekvienas pareigūnas, taip užkertamas kelias nekokybiškai atlikti pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus.
„Mes nuėjome link standartizavimo, yra tam tikras standartas, ką pareigūnas privalo padaryti atvykęs. Ta pati vagystė, ką pareigūnas turi išsiaiškinti: ar yra įtariamasis, ar neoficialiai kažkas įtariamas, ar yra kameros, ar yra signalizacija, ar yra aplink asocialūs ar įtartini asmenys, ar yra pėdsakai?
Tai kiekvienas pareigūnas turi patvirtinti parašu. Yra labai aiški forma ir jis turi tai sužinoti. Iš to gauname kokybę. Visos Vakarų Europos valstybės tuo keliu nuėjo. Ir norime, kad 80 proc. visų nusikaltimų būtų padengti standartizuotais veiksmais“, – sako E.Šileris.
V.Račkauskui tokie argumentai kelia abejonių, anot jo, specialaus pasiruošimo neturintis reagavimo skyriaus pareigūnas gali padaryti klaidų.
„Didžiausia bėda, kai įvykio vietą apžiūrinėja reagavimo padalinys ir į nusikaltimo vietą neiškviečiami specialistai. Reagavimo padalinys gali netyčia sunaikinti esančius įrodymus, dėl nežinojimo, dėl skubėjimo. Ir tai vyksta nuolat.
Dažnai atvykstama į įvykio vietą, o čia pats iššoko pro langą, pats nusišovė. Ir ta pirminė versija, kad įvyko savaiminė žūtis be smurto, ji nusiridena kaip sniego gniūžtė. O po to paaiškėja, gal kartais tai smurtinė mirtis. Ir tada susigriebiama, pradedama vytis ir bandyti atstatyti tai, kas neatstatoma“, – sako jis.
Reikšmingo padidėjimo nebuvo
V.Račkausko teigimu, policija, darydama reformą, paaukojo dalį savo funkcijų, pavyzdžiui, kriminalinę žvalgybą, dėl greitesnio reagavimo. „Lietuvos policija reagavimo dalį išsprendė, sakyčiau, teigiamai, bet kitų dalykų sąskaita“, – 15min kalbėjo jis.
Žymus pajėgų padidinimas reagavimo greičiui į A ir B tipo įvykius reikšmingos įtakos neturėjo.
Tačiau policijos reformą įvertinusioje Vidaus reikalų ministerijos pažymoje kalbama apie tai, kad ir reagavimo laikas ženkliai nepagerėjo – gatvėse reaguojančių ekipažų skaičiui padidėjus 50 proc., reagavimas laiku į A tipo įvykius paaugo 3 proc., o į B – 6 proc.
Čia taip pat minima, kad dabar reaguojama ne tiek operatyviau, bet į vieną įvykį reaguoja daugiau ekipažų, bet tai tikrai ne visada yra būtina.
Tiesa, reikėtų paminėti, kad A įvykių skaičius, prieš policijos reformą siekęs 8 tūkst., pernai jau buvo tik kiek mažesnis nei 13 tūkst., o vidutinis reagavimo laikas pagerėjo 2 minutėmis.
„Nors žymus pajėgų padidinimas reagavimo greičiui į A ir B tipo įvykius reikšmingos įtakos neturėjo, vis dėlto pokyčiai palankiai paveikė viešąją nuomonę – kai kurios savivaldybės dažnesnį policijos pajėgų patruliavimą viešosiose vietose nurodė kaip vieną iš teigiamų pertvarkos aspektų“, – nurodoma VRM pažymoje ir priduriama, kad nors prioritetinės reformos metu iškeltos sričių – reagavimo į pranešimus, darbo įvykių vietose, patruliavimo rezultatai – teigiami, tačiau nepakankami pagal jų siekimui skirtus išteklius ir dėmesį.
Tačiau V.Račkauskui kyla abejonių, kas išties yra svarbiau – ar visuomenės nuomonė, ar realus visuomenės saugumas. Vartant VRM pažymą kyla abejonių, kiek realiai pastarasis ūgtelėjo.
Savo ruožtu E.Šileris atkreipia dėmesį į ženkliai išaugusį iškvietimų skaičių: „Jeigu būtume nepadidinę pajėgų skaičiaus, reagavimas būtų ženkliai kritęs. O mes jį ne tik kad suspėjome išlaikyti tą patį, mes jį pagerinome.“
Pareigūnai užversti darbu
Viena svarbi to priežastis – maždaug 1 tūkst. sumažėjęs pareigūnų skaičius, o daugiausia tarnybą paliko patyrę ir ilgametę patirtį turintys policininkai.
„Dėl pareigūnų skaičiaus sumažinimo ir, nepadidinus darbo našumo ar neperdavus tam tikrų funkcijų kitoms institucijoms, atitinkamai išaugusio darbo krūvio – suprastėjusi darbo kokybė ir (arba) dirbtinai sumažinta darbo apimtis“, – kaip rizika įvardinama VRM pažymoje.
Profsąjungos nuolat įvardija, kad nors atlyginimai ir pakilo, tačiau dabar situacija tokia, kad dešimtmetį policijoje praleidęs pareigūnas dabar uždirba beveik tiek pat, kiek ir vos atėjęs į tarnybą jaunuolis, o tokia situacija – demotyvuoja.
O VRM pažymoje minima ir problema, kad, nors yra sutaupyta pakankamai lėšų, kurios gali būti skiriamos atlyginimams didinti, pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą tai yra neįmanoma, todėl didesni atlyginimai policininkams mokami įvairiais priedais ir išmokomis.
„Dabar taikomi pareigūnų motyvavimo piniginėmis išmokomis būdai nedidina darbo našumo, o kompensuoja dėl pertvarkos padidėjusį darbo krūvį ir gali būti taikomi laikinai, kol bus priimti tvarią darbo apmokėjimo sistemą garantuojantys teisės aktai“, – rašoma VRM pažymoje.
Pirmąjį šios temos rašinį skaitykite čia: Policijos reformos grimasos: gerinant statistiką užsimerkia ne tik prieš vagystes, bet ir prieš mįslingas mirtis
-
Policijos reforma: vieni išėjo į pensiją, kiti nenori persikvalifikuoti
-
S.Skvernelis abejoja, ar apylinkių inspektorių atsisakymas – geras sprendimas
-
Policijos reforma pasiekė ir Vilnių: visi komisariatai nuo šiol dirbs pagal naująjį modelį
-
Pareigūnai, tikėjęsi politikų užnugario, dėl nedidėjančių atlyginimų grasina organizuoti protestus
-
Pareigūnai kreipiasi į Vyriausybę: piktinasi policijos reforma ir reikiamybe dažniau patruliuoti
-
Policijos reforma: ministras vertina palankiai, tačiau dar liko neišspręstų problemų
-
Policijos reforma: grėsmių ir nerimo daugiau nei džiaugsmo
-
Saulius Skvernelis ragina policijos vadovybę ir profsąjungas siekti dialogo
