„Žinia yra bet kokiu atveju gera, nes profesinės sąjungos ilgą laiką to siekė ir, mano manymu, padarė labai didelį indėlį, kad ta reforma būtų sustabdyta. Manau, kad galima bus vertinti rezultatus, kur jau ta reforma yra pradėta, ir jeigu bus neigiamos pasekmės, ieškoti, kaip jas amortizuoti, – BNS sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė. – Nes šiai dienai, važiuojant per policijos komisariatus, susitinkant su darbuotojais, teigiamų reformos padarinių niekas nemato.“
„Aš laikausi pozicijos, kad vienintelis Policijos departamento tikslas pradedant reformą buvo, kad tarnybą paliktų kuo daugiau pareigūnų“, – pridūrė ji.
Naujasis vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas BNS ketvirtadienį sakė, kad su policijos generaliniu komisaru Linu Pernavu sutarta stabdyti policijos reformą iki 2017 metų vidurio. Pasak ministro, bus peržiūrimi rodikliai ir vertinama, ar reforma pasiteisino. Jis taip pat pastebėjo, kad ir gera reforma gali turėti neigiamų pasekmių, jeigu yra netinkamai įgyvendinama, nebendraujama su pareigūnais.
Komunikacijos stygių kaip vieną esminių problemų įvardijo ir R.Katinienė.
„Negalima stovėti vietoje ir pokyčiai turi vykti kiekvienoje organizacijoje. (...) Galimos yra reorganizacijos, reformos, pertvarkymai, bet jie turi būti labai pamatuoti. Turi būti kalbamasi su pareigūnais, jiems turi būti aišku. Jie yra ta pati policijos bendruomenė, į kurios nuomonę reikėtų atsižvelgti. Vadovai nėra dievai ir neturėtų būti daromos reformos taip drastiškai, taip beprotiškai, kaip buvo atliekama dabartinio policijos vadovo“, – kalbėjo ji.
Pasak Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovo Vladimiro Banelio, stabdyti reformą yra logiškas žingsnis, turint galvoje, kad ją atliekant susidurta su aprūpinimo, mokymų, taktinio parengimo ir kitomis problemomis.
„Tai buvo daroma ne pagal finansines išgales, kai kur net ir pareigūnų sąskaita, žmonės palikdavo tarnybą. Todėl toks sprendimas šiuo metu yra optimalus ir logiškas“, – kalbėjo V.Banelis.
Pasak jo, ateityje planuojant tęsti dalį reformų, būtų svarbu turėti adekvatų biudžetą bei valdžios institucijų palaikymą.
„Esminiai pokyčiai turi būti nukreipti į tai, kaip įmanoma motyvuoti pareigūnus, kaip užtikrinti orų darbo užmokestį. Ne tik kaip paimti esamą biudžetą ir perdėti iš vienos vietos atėmus į kitą. (...) Viską reikia derinti ir su Vidaus reikalų ministerija, su Seimo komitetais, su pačia Vyriausybe. Visi turi įsitraukti. Tai turi būti visų indėlis, visų matymas, palaikymas, parama – ir finansinė tame tarpe, ir politinė. O ne taip, kad vienas daro, aplink krūva nepritariančių, bet vis tiek darom bet kaip, kad darytume“, – kalbėjo profsąjungų vadovas.
Jis tikisi, kad ateityje bus įvertintos padarytos klaidos ir daugiau bendradarbiaujama su kitomis institucijomis.
Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas anksčiau yra sakęs, jog po reformos šalies miestuose ir miesteliuose vietoje dabar gatvėse patruliuojančių 1,5 tūkst. pareigūnų bus ne mažiau 3 tūkst. policininkų. Iki 2020-ųjų tikimasi pasiekti, kad mažiausias pareigūnų darbo užmokestis būtų 1 tūkst. eurų. Komisaras anksčiau yra įvardijęs, kad po reformos iš beveik penkių dešimčių buvusių areštinių šalyje planuojama palikti 15, iš 80 policijos budėtojų skyrių palikti 10. Dalyje policijos komisariatų pertvarka jau yra įgyvendinama.
Policijos departamento veiksmus spalio pradžioje sukritikavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, sulaukusi profesinių sąjungų kreipimosi. Ji paragino generalinį policijos komisarą tęsti reformą tik įvertinus pirmuosius jos rezultatus ir tik įsitikinus, kad tai pagerino policijos darbą ir padidino žmonių saugumą.
