Apie tai – pokalbis LRT Televizijos laidoje „Dėmesio centre“ su policijos generaliniu komisaru Linu Pernavu.
– Pone Pernavai, kaip policijai pavyko sulaikyti įtariamąjį?
– Buvo iškeltos versijos, numatyti tam tikri veiksmai, dirbo labai didelės policijos pajėgos – vienu metu Jonavoje dirbo iki keliasdešimties pareigūnų. Didžioji jų dalis buvo be uniformų. Buvo apklausta apie 200 asmenų, patikrinta per 30 galimų įtariamųjų. Juos tikrinome įvairiuose registruose (jų teistumus, ryšius, kitus dalykus). Atliktas didžiulis darbas. Buvo dirbama ir su kolegomis užsienyje, kadangi buvo keliamos ir kitos versijos, tikrinami užsienio registrai, tiriami biologiniai ir kiti pėdsakai, paimti įvykio vietoje.
Buvo apklausta apie 200 asmenų, patikrinta per 30 galimų įtariamųjų
– Ar sulaikytas asmuo prisipažino?
– Taip.
– Jis policijai žinomas, bet anksčiau buvo padaręs nesunkų nusikaltimą?
– Taip, jis yra padaręs nusikaltimą ir mums yra žinomas.
– Įvykis Jonavoje sukrėtė. Tačiau statistika rodo, kad vaikai smurtą, taip pat ir seksualinį, dažniausiai patiria ne gatvėje, o artimoje aplinkoje ir smurto prieš vaikus atvejų daugėja. Klausiu Jūsų ne tik kaip policijos pareigūno, bet ir trijų vaikų tėvo – kas vyksta?
– Smurto prieš vaikus atvejų skaičius svyruoja: vienais metais jų būna daugiau, kitais – šiek tiek mažiau. Paprastai per metus būna apie 700 smurto prieš vaikus atvejų. Tai tikrai nemažai.
– Kuo Jūs tai aiškinate?
– Sunku pasakyti. Atsakymų į šį klausimą reikia ieškoti mūsų visuomenėje ir pagalvoti, kokios priežastys tai nulemia.
– Kitas neseniai įvykęs lytinis nusikaltimas Šiauliuose parodė, kaip svarbu užkirsti kelią pedofilams dirbti mokymo įstaigose. Kūno kultūros mokytoju dirbęs asmuo daugiau nei metus tvirkino ir iškrypėlišką aistrą tenkino su vaikais, turinčiais psichikos negalią jų globos įstaigoje. Ir niekas nieko nepastebėjo, kol vienas berniukas nepasiskundė. Pernai buvo teisiamas ir kitas mokytojas, kuris tvirkino ir apsvaiginęs narkotikais prievartavo mažiausiai septynis vaikus. Šiuo metu svarstomos įstatymo pataisos, kurios draus lytinius nusikaltimus padariusiems asmenims dirbti bet kokį darbą, susijusį su vaikais. Jūsų nuomone, tokie siūlymai teisingi?
– Tai iš tiesų labai jautri tema ir problema. Manau, kad kiekvienas siūlymas, kiekviena iniciatyva, kuri galėtų užkirsti kelią bent daliai tokių nusikalstamų veikų ar ketinimų, turėtų būti teigiamai vertinama.
– Trečiadienį Klaipėdos teismas nuteisė prievartautoją Darių Savickį, kurį teisingumas pasivijo po 10 metų. Išprievartavęs merginą Klaipėdoje, jis pabėgo į Airiją, ten išprievartavo kitą merginą, bėgo į Škotiją, kur buvo sučiuptas ir kalėjo 5 metus Airijoje, o grįžęs į Lietuvą vėl buvo nuteistas. Panašu, kad Lietuvoje iki šiol nesukurtas lytinių nusikaltėlių registras vėluoja kasdien vis labiau. Ar sutinkate, kad toks registras būtinas?
– Policija naudojasi savo žinybiniais registrais, keičiamės informacija su užsienio kolegomis. Mes disponuojame informacija. Tuos, kurie teisti už seksualinius nusikaltimus, mes žinome.
– Tada kaip suprasti, kad Vyriausybė negalėjo pritarti įstatymo pataisoms, nes neva nėra sistemos, kaip gauti duomenis apie asmenis, teistus už seksualinius nusikaltimus?
– Negaliu komentuoti šio klausimo.
– Kita svarbi tema – sprogimas Panevėžyje. Moteris kreipėsi į policiją dėl grasinimo su ja susidoroti, pareiškimus parašė ir jos draugai. Bet moteris buvo nužudyta. Atliekamas vidinis tyrimas. Kas paaiškėjo?
– Kol kas tarnybinis patikrinimas dar nebaigtas. Tikiuosi, kad jį baigus pamatysime aiškesnį vaizdą, nors ir dabar mes jį pakankamai gerai matome ir galime pasakyti, kaip iš tikrųjų turėjo elgtis pareigūnai.
– Kaip Jūs aiškinate situaciją?
– Manau, kad policijos pareigūnai atliko daug darbo pagal buvusią situaciją – priėmė pareiškimus, atliko apklausas, buvo apklaustas ir asmuo, kuriuo buvo skundžiamasi, patikrinta, ar jis turi ginklą, ar teistas, baustas administracine tvarka. Manau, kad per vieną dieną buvo atlikta gana daug, ir pareigūnai padarė viską, ką ir turėjo padaryti. Deja, atsitiko skaudi nelaimė. Tarnybinio patikrinimo tikslas – ne kažką nubausti.
– Reikia tobulinti procedūras?
– Taip, šio tarnybinio tyrimo esmė – nustatyti, ar galima numatyti procedūras, kriterijus, kaip išvengti tokių skaudžių atvejų. Nagrinėjame ir užsienio šalių praktiką.
– Nelaimė Panevėžyje priminė beveik prieš dvejus metus įvykusią tragediją Klaipėdos rajone. Tąkart į policiją kreipėsi išsigandus moteris ir pranešė, kad bijo į namus grįžusio smurtaujančio vyro. Policija atvyko tik po 6 valandų, kai moteris jau buvo nužudyta, našlaičiais liko keturi vaikai. Ar nemanote, kad tai – ne vien procedūrų, bet ir pareigūnų požiūrio į savo darbą, jautrumo problema?
– Per metus mes registruojame per 20 tūkst. smurto artimoje aplinkoje atvejų, pradedame per 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Reikia suprasti ir policijos pareigūnus, kurie turi išnagrinėti didžiulį kiekį pareiškimų.
– Tačiau reikia suprasti ir visuomenės pasipiktinimą, kai žmonės šaukiasi pagalbos, tačiau jos taip ir nesulaukia?
– Pripažįstu, kad tokios situacijos netoleruotinos ir jokių išsisukinėjimų bei pasiteisinimų čia negali būti. Tačiau suprantu ir policijos pareigūnus – mes esame žmonės, ne robotai, mes negalime visko numatyti. Jeigu dėl visų 20 tūkst. smurto artimoje aplinkoje atvejų atliktume kratas, sulaikytume visus asmenis, tada Jūs manęs paklaustumėte, kodėl sulaikėte 20 tūkst. asmenų dėl vieno, nors ir labai skaudaus atvejo. Gyvename bei dirbame teisinėje valstybėje, ir sprendimai turi būti priimami vadovaujantis teisės aktais ir įstatymais.
