„Ikiteisminių tyrimų turėjome 2012 metais 7,5 tūkst., šiemet per 10 mėnesių jau mes turime 8 tūkst. 850 ikiteisminių tyrimų. Tai rodo, kad tų nusikalstamų veikų nemažėja, skaičiai po truputėlį auga, pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje skaičius irgi auga, ta problema išlieka“, – Seime trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė Policijos departamento viešosios policijos valdybos viršininkas Saulius Gagas.
„Mes galime vienoje vietoje pasidžiaugti – galbūt tai skambėtų ir ironiškai – tačiau žuvusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje skaičius šiais metais yra sumažėjęs, per 10 mėnesių mes turime 17 žuvusių, kai praėjusiais metais turėjome 38“, – sakė jis.
Pasak policijos atstovo, pareigūnai pasigenda didesnio kitų tarnybų įsitraukimo sprendžiant šią problemą.
„Policija, dirbanti 24 val. 7 dienas per savaitę, savaitgaliais, nakties metu lieka ir viena, ir mes atvykę į įvykio vietą randame ir vaikus, ir nukentėjusįjį, ir smurtautoją, mes negalime vieni pasirūpinti visais. Mes jau atkreipėme dėmesį ir ne vieną kartą, kad turi rūpintis institucijos pagal kompetenciją ir vaikais, kurie tapo smurto artimoje aplinkoje aukomis, policija rūpinsis smurtautoju, turi būti prieinama pagalba pagal kompetenciją iš visų institucijų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo S.Gagas.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkė Zita Žvikienė savo ruožtu teigė, kad nors Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas veikia beveik ketverius metus, yra nemažai trūkumų užtikrinant aukos ir smurtą mačiusių vaikų apsaugą, trūksta bendradarbiavimo tarp institucijų, formuojama nevienoda teismų praktika skiriant specialiąsias apsaugos priemones.
„Kas dešimtas asmuo patiria pakartotinį smurtą. Tai yra tik oficiali statistika. Kyla klausimas, ar vieną sykį tinkamai neapsaugotas žmogus išdrįs pranešti apie smurtą antrą kartą“, – svarstė ji.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis, be kita ko, sakė, kad reikėtų plėtoti sveikatos apsagos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės po tragedijos Kražiuose išsakytą idėją dėl didesnio dėmesio alkoholizmo problemai.
„Be jokios abejonės, kelsime klausimą, kuris dabar yra iškilęs, dėl kovos su alkoholizmu, nes dažniausiai neblaivūs asmenys nelaiko savo rankų. Matyt, šioje srityje teks labiau padirbėti su Sveikatos apsaugos ministerija“, – teigė A.Šešelgis.
Labdaros ir paramos fondo „Frida“ vadovė Daiva Baranauskė tuo metu sakė pasigendanti Švietimo ir mokslo ministerijos dėmesio smurto prevencijai. Jos manymu, smurto šaknys yra ne alkoholis, o jau nuo vaikystės prasidedančios bendravimo problemos, kai, pavyzdžiui, sutapatinamos patyčios ir simpatija.
„Šią vasarą mūsų padarytas sociologinis tyrimas apie jaunų porų romantinių santykių kokybę parodė, kad jaunos merginos apskritai neskiria – joms atrodo, kad jeigu santykiuose nėra dramų, nėra pavydo, nėra kontrolės, kad kažkas negerai (...). Mes jau meilės nebesuprantame be smurto, va čia yra baisu“, – sakė D.Baranauskė.
Vilniaus moterų namų Krizių centro direktorė Lilija Henrika Vasiliauskienė spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį, kad dėl finansavimo stygiaus specialiosios pagalbos aukoms centrai yra kritinėje padėtyje.
