EPF mechanizmas šalims leidžia atgauti maždaug 84 proc. nuo perduotos ginkluotės vertės. Pastaroji gali būti tiek likutinė, tiek atkuriamoji.
Anot „Politico“, šešios šalys, įskaitant Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes, nurodė atkuriamąją ginkluotės vertę, nuo kurios apskaičiuojama iš mechanizmo gaunama suma.
Lietuva, remiantis leidinio duomenimis, iki šiol yra nurodžiusi 32,3 mln., o atgavo 27 mln. eurų.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) antradienį išplatino pranešimą, kuriame nurodė, jog „konkretūs grąžinamos paramos skaičiai nėra viešai skelbiami“.
„Lietuva perduotą naują įrangą įvertina pagal jos faktinę vertę, o jei iš turimų atsargų – dalinę jos atstatomąją vertę, jei ji nebegaminama rinkoje. Perduoti pajėgumai turi kritinę svarbą Lietuvos gynybai ir visada yra atkuriami“, – teigiama komentare.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas paskyroje „Facebook“ nurodė, kad informacija apie Lietuvos prašomas atlyginti išlaidas „nėra nei tiksli, nei paremta kokiais nors konkrečiais skaičiavimais ar faktais“.
„Lietuva griežtai vadovaujasi ES valstybių narių sutarta metodika, kaip įvertinti perduotos Ukrainai paramos vertę“, – sakė ministras.
Iki šiol Lietuvos suteikta karinė parama Ukrainai siekia 453 mln. eurų. Vis dėlto KAM pabrėžia, kad ne visa suma gali būti kompensuojama iš EPF.
„Šiuo metu sutarta dėl iki 2022-ųjų liepos mėn suteiktos paramos dalinio kompensavimo, – rašoma ministerijos komentare, pabrėžiant, kad taip pat tariamasi dėl tolimesnių paramos paketų kompensavimo. – Lietuva tikisi atgauti apie penktadalį suteiktos karinės paramos Ukrainai vertės.“
Briuselyje daugiausia dėmesio kelia Estijos iš EPF atgaunama suma, kuri siekia beveik 135 mln. eurų.
Talinas pabrėžia, kad pinigus susigrąžina laikantis ES procedūrų.
