15min tęsia interviu ciklą „Nauji veidai politikoje“. Jo skaitytojai turės galimybę susipažinti su svarbiausiais Lietuvos politikais kitu kampu, sužinoti, kodėl jie pasirinko tokį kelią ir kaip atrodo nusivilkę politiko kostiumą. Penktasis interviu – su viena iš jauniausių Seimo narių, Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotoja Aušrine Armonaite.
Koks politikos filosofas A.Armonaitei padarė didžiausią įtaką, į kokios atlikėjos koncertą ji svajoja nueiti ir ką pasiimtų į negyvenamą salą, sužinosite pažiūrėję šį vaizdo klipą. O visas interviu – žemiau.
– Aušrine, kiek valandų per dieną praleidžiate Seime?
– Daug. Esu naujokė, ir tenka į daug dalykų įsigilinti. Prieš posėdžius anksti keliuosi, skaitau, gilinuosi į procedūras ir panašiai. Visada noriu būti užtikrinta, dėl ko balsuoju. Šios kadencijos Seime jau pasitaikė atvejų, kuomet kai kurie Seimo nariai buvo suklaidinti. Norisi to išvengti.
Apskritai gyvenimas kupinas politinės veiklos. Vakarais dažnai einu į susitikimus ar renginius, savaitgaliais susitinku su jaunimu. Su moksleiviais ir studentais kalbame apie pilietiškumą. Bet man politinė veikla patinka, ir per tokius susitikimus nesijaučiu dirbanti.
– Ar žmonės gatvėje dažnai atpažįsta? Būna, kad parduotuvėje užkalbina?
– Būna. Bet Vilniuje tai pasitaikydavo ir anksčiau, kai buvau miesto tarybos narė. Bet viskas gerai, suprantu, kad dabar toks bus mano gyvenimas. Suvokiu, kad esu po padidinamuoju stiklu.
– O ką mėgstate veikti laisvalaikiu, kai nesate po padidinamuoju stiklu?
– Mėgstu skaityti knygas. Gal kažkam pasirodys netikėta, bet mes su vyru mėgstame žaisti kompiuterinius žaidimus
Gal kažkam pasirodys netikėta, bet mes su vyru mėgstame žaisti kompiuterinius žaidimus.
(juokiasi). Aš ypač mėgstu žaisti „NBA 2k17“. Iš pradžių su „Golden State Warriors“ žaidžiau, laimėjau čempionatą, o dabar žaidžiu su „Knicks“, tai iškritau per atkrintamąsias varžybas. Bet Kristapas Porzingis yra geras žaidėjas (juokiasi).
– Tikrai šiek tiek netikėta. O domitės krepšiniu?
– Taip, labai domiuosi! Aš krepšinį ir pati žaidžiau apie dešimt metų. Tiesa, mėgėjiškai.
NBA palaikau „Golden State Warriors“. O Lietuvoje labiau palaikau „Lietuvos rytą“, bet sergu ir už „Žalgirį“, kai žaidžia išvykose ar Eurolygoje.
– Kaip nutarėte pasukti į politiką?
– Aš mokykloje prisijungiau prie organizacijos „Lietuvos liberalus jaunimas“. Prisijungiau dėl idėjų, man patiko jų nuoseklios liberalios pažiūros. Nors tada dar galvojau, kad užaugusi būsiu žurnalistė.
Bet politika domėjausi nuo mažų dienų. Ilgainiui veikdama Lietuvos liberaliame jaunime įsiliejau ir į profesionalią politiką.
– Kodėl iš visų politinių krypčių patraukė būtent liberalizmas?
– Man patiko įvairovės idėja, laisvės nuo kišimosi, nuo biurokratijos idėjos. Pastebiu, kad dažnai jauni žmonės sakosi nesidomintys politika. Bet kai paklausiu, ar turi nuomonę vienu ar kitu klausimu, paaiškėja, kad išties turi. Turi politines pažiūras, nors nevadina to domėjimusi politika. Aš irgi, ko gero, intuityviai turėjau savo nuomonę. Ieškodama veiklos, susipažinau su kitų organizacijų idėjomis ir supratau, kad man vieta liberaliame jaunime, nes jų idėjos labiausiai atitinka mano jausmus.
Liberalizmas yra labai plati sąvoka. Liberalas gali būti labiau kairysis, labiau dešinysis, konservatyvesnis ar panašiai. Konkrečios politinės pažiūros susiformavo mokantis Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, bakalauro pirmuose kursuose. Ten liberalizmas buvo labai kritikuojamas. Tai lėmė atvirkštinį efektą – mano polinkis į šią politinę ideologiją tik sustiprėjo (juokiasi).
– O kodėl pasirinkote būtent šį institutą? Kas labiausiai patiko?
– TSPMI studijavau ir bakalaurą, ir magistrą. Norėjau turėti stiprų teorinį pagrindą politikos mokslų srityje, bet tuo pačiu pasigilinti ir į kitas sritis. Bakalauras leido tai padaryti – studijavau ir ekonomiką, ir sociologiją, socialinius mokslus.
Įtaką profesionaliai veiklai, ko gero, labiausiai padarė magistro studijos. Tai buvo labai konkrečios studijos: visada buvo reikalaujama loginio ryšio, aiškaus priežastingumo ir taip toliau. Dėstė puikūs viešosios politikos ir administravimo specialistai, esu jiems labai dėkinga.
Magistrinį darbą rašiau apie verslo priežiūros institucijų pertvarką. Dirbant Seime tas darbas gali praversti, nes verslo priežiūros reforma Lietuvoje paskutinius ketverius metus buvo truputį sustojusi. Tikiu, kad ši Vyriausybė aktyviau prie jos sugrįš.
– Koks politikas jums padarė didžiausią įtaką?
– Šito klausimo susilaukiu dažnai. Ir man keista girdėti kitų politinių pažiūrų politikus, kurie sako, kad jiems įtaką padarė Margaret Thatcher. Man keista tai girdėti iš kairiųjų pažiūrį politikų.
Aš galbūt įvardinčiau Ronaldą Reaganą – man priimtinos jo ekonominės pažiūros, šmaikštus požiūris į politiką, į gyvenimą, jis labai įdomi politinė figūra buvo. Iš šiuolaikinių politikų irgi yra įkvepiančių žmonių – tai ir buvęs Suomijos premjeras Alexanderis Stubbas, ir liberalų deleguotos eurokomisarės iš Danijos bei Švedijos – tvirtos ir profesionalios moterys.
– Moterų politikių Seime nedaug. Ar dėl lyties politikoje teko patirti sunkumų?
– Man atrodo, įrodyti, jog esu verta pasitikėjimo ir turiu idėjų, turiu ne tik rinkėjams, bet ir kolegoms politikams. Ir dėl to, kad esu jauna, į tai turiu įdėti daugiau pastangų. Ne dėl lyties, bet dėl amžiaus. O šiaip dauguma Seimo narių yra mandagūs ir padorūs žmonės.
– Kaip kasdienybėje sekasi sutarti su Seimo nariais, kurių idėjos priešingos jūsiškėms?
– Mūsų pasiūlymai gali skirtis, galime turėti skirtingas vizijas, kaip tvarkyti šalį, bet politikoje nieko negalima priimti asmeniškai. Reikia susitaikyti, atskirti tuos dalykus. Suprasti, kad tu kritikuoji ne žmogų, o jo pasiūlymus ar idėjas.
– Kalbant apie idėjas – viešojoje erdvėje esate pasisakiusi apie marihuanos dekriminalizaciją, atsakomybės už jos vartojimą švelninimą. Ar nėra baisu sulaukti visuomenės pasmerkimo?
– Visų pirma, aš tikrai nesu tikra, kad dekriminalizacija yra geriausias sprendimas. Šiuo metu visas neleistinas medžiagas, tokias kaip kanapės, galima lengvai įsigyti juodojoje rinkoje. Bet neaišku, kas ten per medžiagos, ar jose nėra nuodingų priemaišų. Tai jeigu mes tiesiog dekriminalizuosime, gausis, kad palaikome tą juodąją rinką.
Bet aš manau, kad mums reikia kalbėti apie medicininės marihuanos įteisinimą ir šitos srities reguliavimą. Visame Vakarų pasaulyje apie tai kalbama atvirai, daugelyje Vakarų Europos valstybių laikymas, turėjimas yra dekriminalizuotas. Kai kur – ir auginimas nedidelių kiekių. Kanadoje tuo tarpu premjeras sako, kad reikia legalizuoti.
Aš nemanau, kad reikia kažko bijoti gyvenant laisvoje šalyje, kuri yra ES narė. Reikia drąsiai kalbėti apie tai. Matau, kad kai kurie žmonės žiūri gana nerimtai, kai aš keliu tuos klausimus, jiems atrodo, kad čia jaunimo kandidatė juokauja, nori įtikti jaunimui ar panašiai.
Bet aš matau problemą, matau, kad yra daug žmonių, kuriems tai aktualu. Galų gale, juk yra ir sveikas protas. Jeigu tu turi labai nedidelį kiekį marihuanos su savimi, neturėtum būti baudžiamas ar teisiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą.
Jeigu tu turi labai nedidelį kiekį marihuanos su savimi, neturėtum būti baudžiamas ar teisiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą.
Aš suprantu, kad paprasta pasakyti, jog politikai, kurie yra už reguliavimo sušvelninimą, tarsi galvoja, kad narkotikai yra labai sveika, tarsi yra už narkomaniją. Nieko panašaus! Kaip tik, kai viskas yra uždrausta, viskas yra nekontroliuojama. Ir žmonės, kurie turi problemų su priklausomybėmis nuo narkotikų, Baudžiamojo kodekso grėsmė atbaido nuo jų sprendimo.
– Pakalbėkime apie pomėgius. Kokį filmą galite žiūrėti vėl ir vėl?
– Atsakymas gali pasirodyti kiek juokingas, bet Harį Poterį galiu žiūrėti vėl ir vėl. Dar labai patiko filmas „V – tai vendeta“. Taip pat patiko „Debesų žemėlapis“.
Apskritai man dramos labiau patinka. Bet čia mūsų su vyru skoniai išsiskiria, ir ieškome kompromiso. Kai kartu žiūrime, kartais pasirenkame kokią nors komediją.
– O serialus žiūrite?
– Taip. Žiūrėjau „House of Cards“. Kai vyko Seimo rinkimų kampanija, pradėjau žiūrėti serialą „Borgen“ apie Danijos politiką. Bet tada nustojau, nes supratau, kad ir šiaip gyvenu panašiame pasaulyje, tai gal reikia kažko kito (juokiasi).
– Ar matėte nors vieną „Naisių vasaros“ seriją?
– Ne. Nesu mačiusi nei vienos.
– Biografijoje nurodėte, kad baigėte muzikos mokyklą. Jei Seime atsiras Ramūno Karbauskio taip trokštamas fortepijonas, ar juo grosite?
– Manau, kad ne (juokiasi). Labai seniai grojau. Namie turiu pianiną, tai pagalvojau, gal ponui Karbauskiui paskolinti, bet jis nori fortepijono, tai pianino gali nepakakti.
– O šiaip kokios muzikos klausotės? Ar dažnai klausotės?
– Muzikos klausausi dažnai ir įvairios. Muzikos mokykla suteikė supratimą apie klasikinę muziką, tuo labai džiaugiuosi. Apsilankome ir koncertuose, ir operose.
Mėgstu ir šiuolaikinę muziką – kartais pasiklausau ir drumenbeiso, patinka „UK Garage“ stilius. Dirbant visai gerai susikaupti padeda.
Iš populiarių atlikėjų labai patinka Madonna, ypač jos ankstyvieji, karjeros pradžios kūriniai. Whitney Houston patinka. Man atrodo, tie atlikėjai padarė įtaką ir šiuolaikinei muzikai.
– O iš Lietuvos atlikėjų kas patinka?
– Sunku pasakyti... Gal Andrius Mamontovas, jo „Foje“ laikų kūryba.
– Į kokios grupės ar atlikėjo koncertą labiausiai norėtumėte nueiti?
– Šiemet rugpjūtį atvažiuoja Robbie Wiliamsas. Tai norėčiau nuvykti. O dar svajoju kada nors nukeliauti į jau minėtos Madonnos koncertą. Niekada nesu buvusi jos koncerte, bet labai norėčiau.
– Kokia yra jūsų mėgstamiausia knyga?
– Vienos negalėčiau išskirti, bet didelę įtaką dar studijų laikais padarė politikos istoriko ir mąstytojo Alexio de Tocquevillio knygos. Ypač „Apie demokratiją Amerikoje“. Edmundo Burke'o „Apmąstymai apie Prancūzijos revoliuciją“ irgi suteikė daug minčių apie tai, kaip veikia demokratija, ko reikia, kad ji veiktų. Būtent šios knygos formavo mano požiūrį į politinius procesus.
O iš neseniai parašytų knygų visiems rekomenduočiau „Sapiens: Glausta žmonijos istorija“. Visai neseniai ši knyga buvo išleista lietuviškai, yra knygynuose. Ši knyga sukelia daug minčių apie tai, kur mes gyvename, kokia yra mūsų vieta pasaulyje.
– O kokias knygas dažniausiai skaitote?
– Mėgstu skaityti socialinių, politikos mokslų knygas. Suprantu, kad skamba nuobodžiai, bet aš jau kurį laiką nestudijuoju, o norisi nuo to neatsilikti. Ir galų gale tai yra ir mano darbas. Bet aš to nelaikau darbiniu skaitymu – man tiesiog tai patinka.
– Prieš tai minėjote Harį Poterį. Mėgstate fantastiką?
– (Juokiasi) Klausimas buvo, kokį filmą galiu žiūrėti vėl ir vėl, tai šios serijos filmus tikrai žiūriu dažnai. Apskritai fantastika nelabai patinka, bet su Hariu Poteriu užaugau. Nuo 5 iki 12 klasės vos ne kasmet po knygą išeidavo, visas jas skaičiau.
Man atrodo, kad Haris Poteris ir J.K.Rowling grąžino mobiliųjų telefonų kartos vaikus prie knygų. Tos knygos yra ne tik apie burtus ir magiją, bet ir apie draugystę, kaip vaikai kartu įveikia sunkumus, vienas kitam padeda.
Man atrodo, kad Haris Poteris ir J.K.Rowling grąžino mobiliųjų telefonų kartos vaikus prie knygų. Tos knygos yra ne tik apie burtus ir magiją, bet ir apie draugystę, kaip vaikai kartu įveikia sunkumus, vienas kitam padeda.
Apie labai gerus dalykus.
– Kokį patiekalą mokate pasigaminti skaniausiai?
– Labai mažai gaminu. Daugiau gamina mano vyras. Ir jis labai skaniai gamina viską. Tai vieno patiekalo negalėčiau išskirti.
– Kokius tris daiktus pasiimtumėte į negyvenamą salą?
– Labai sunkus klausimas (šypsosi). Visų pirma, aš nelabai norėčiau atsidurti negyvenamoje saloje viena. Bet jeigu reiktų, tai gyvenimo neįsivaizduoju be telefono. Tai pagrindinė komunikacijos ir darbo priemonė. Tai šitas daiktas praverstų, jei būtų ryšys ten (juokiasi).
– Kaip dažnai naudojatės „Facebook“?
– Dažnai. „Facebook“ man yra tapęs darbo priemone. Per „Facebook“ susirašau tiek su kolegomis, tiek su žmonėmis, su kuriais aš dirbu.
Taip pat tai yra viena pagrindinių komunikacijos priemonių. Kartais juokaujame, kad buvau išrinkta „Facebook“ apygardoje. Nes labai daug žmonių „Facebook“ tinkle kvietė už mane balsuoti ir aš esu jiems labai dėkinga.
„Facebook“ yra pagrindinė platforma, kur galiu pristatyti savo darbus, idėjas, ką manau apie tam tikrus politinius dalykus. Man tai ne tik pramogų ar „pletkų“ portalas, bet ir vienas pagrindinių komunikacijos įrankių.
– Jei galėtumėte keliauti laiku, į kokį laikotarpį persikeltumėte?
– Norėčiau persikelti į Antiką. Nes tai labai įdomus laikotarpis – tuo metu kūrėsi filosofija, matematika, kiti pagrindiniai mokslai, ant kurių pečių suręsta mūsų dabartis.
O į kitus laikotarpius praeityje nelabai norėčiau nusikelti, nes esu moteris, o, kaip žinote, dar visai neseniai buvo svarstoma, ar moterys turi sielą. Tai, matyt, ten nelabai turėčiau galimybių pasireikšti. Geriau dabar gyventi (juokiasi).
– Su kokiu pasaulio žmogumi labiausiai norėtumėte pabendrauti?
– Geras klausimas. Galbūt norėčiau su popiežiumi pabendrauti. Nepaisant to, kad esu liberalė visomis prasmėmis, užaugau tikinčioje aplinkoje. Būtų įdomu su popiežium pabendrauti.
– Kur labiausiai mėgstate atostogauti?
– Neturime labai konkrečios vietos. Vaikystės vasaras leisdavau kaime pas močiutę Alytaus rajone. Ir į Nidą važiuodavome su tėvais, tai išliko nostalgija toms atostogoms. Dabar atostogaujame skirtingose vietose, štai Graikijoje jau du kartus atostogavome.
– Į kokią pasaulio vietą labiausiai norėtumėte nuvykti?
– Norėčiau pakeliauti po JAV. Nesu ten keliavusi, bet man tai atrodo labai įdomi šalis ir gamtos, ir kultūros prasme.
– Ką jums reiškia šeima? Ar sunku jai rasti laiko, dirbant Seime?
– Šeima yra man labai svarbi, nes kai savo aplinkoje, savo šeimoje saugiai jautiesi, gali būti savimi, tada tau, ko gero, seksis ir kitose srityse. Suderinti šeimą su politika išties yra sunku. Kartais tenka aukoti tam tikrus dalykus. Ir tai yra nuolatinis procesas.
– Ar yra kažkas, ko nemokate, bet norėtumėte išmokti?
– Norėčiau išmokti daug su sportu susijusių dalykų. Pavyzdžiui, žaisti tenisą. Esu žaidusi, nelabai moku, bet norėčiau išmokti.
– Kokios, anot jūsų, yra didžiausios problemos Lietuvoje?
– Viena problemų – švietimas. Pastebime, kad moksleiviai vis dažniau pradeda versti vadovus. Taip neturėtų būti. Sistema turi veikti geriau.
Visi pripratę, kad liberalai kalba apie verslą, verslininkams aktualius dalykus, bet iš tikrųjų mes kalbame apie tai, kad žmonės galėtų užsidirbti, kad jiems liktų daugiau erdvės veikti. Manau, kad mes turime daug socialinių problemų, o kai kurie pasiūlymai joms spręsti yra aukštyn kojom pastatyti.
Socialinės problemos Lietuvoje kyla ne todėl, kad yra turtingų žmonių, o todėl, kad yra daug neturtingų žmonių. Ir mes turime galvoti ne apie tai, kaip atimti iš daugiau turinčių, o apie tai, kaip padėti žmonėms, kurie gyvena neturtingiausiai.
Dabar kalbama apie Seimo narių skaičiaus mažinimą. Vėl norima riboti, drausti, siaurinti, nekalbant apie esmę. Valdantieji nori mažinti demokratines institucijas, užuot sprendę dvigubos pilietybės problemą, kad kuo daugiau žmonių galėtų balsuoti. Man atrodo, dviguba pilietybė yra šimtą kartų svarbiau negu sumažinti Seimą. Arba Seimo rinkimų perkėlimas. Tai tiesiog žaidimo taisyklių keitimas žaidžiant žaidimą. Man tai atrodo truputį beprasmė iniciatyva.
Pirmąjį ciklo interviu su Gabrieliumi Landsbergiu rasite čia, antrąjį interviu su Viktoru Pranckiečiu – čia, trečiąjį interviu su Justu Džiugeliu – čia, ketvirtąjį su Remigijumi Žemaitaičiu – čia.
