Debatus galite peržiūrėti čia. 15min pristato politikų teiginius ir komentarus apie juos.
Ingrida Šimonytė: „Bendrai yra sutarimas dėl trijų procentų (nuo BVP skyrimo gynybai), yra labai aiškūs prioritetai ir yra aiškūs finansavimo šaltiniai“.
Seimas birželio mėnesį įkūrė gynybos fondą, kurio deklaruotas tikslas pasiekti 3 proc. BVP gynybai, tačiau kai kurie jo finansavimo šaltiniai iki šiol nėra patvirtinti.
Pagal Finansų ministerijos planą, gynybai finansuoti be patvirtinto akcizų ir pelno mokesčio augimo, dar būtų įvestos draudimo įmokos, jos oficialiai vadinamos Saugumo įnašu. Seimas tokių įmokų neįvedė ir tikriausiai neįves iki kadencijos pabaigos, nes tam nepritaria abi koalicijos liberalų partijos.
Šiemet 3 proc. BVP rodiklis iš dalies pasiektas skolintais pinigais. Finansų ministerija laikosi pozicijos, kad trijų procentų tikslui „būtina priimti Saugumo įnašą arba vietoj jo pasiūlyti kitą tvarų šaltinį“.
Vadinasi, nors politinė valia skirti 3 proc. yra deklaruota, dėl konkrečių tvarių finansavimo šaltinių lieka abejonių.
Viktoras Uspaskichas: „Taikos koalicija kalba apie profesionalią armiją. Tai turbūt būtų ir pigiau, ir profesionaliau. Reikia užtikrinti oro gynybą, priešraketinę gynybą, mums reikia pirkti ne puolamuosius ginklus, o tuos ginklus, kurie galėtų apsaugoti mūsų valstybę“.
Anot karybos eksperto Deivido Šlekio, pasaulinė patirtis rodo, kad yra atvirkščiai – profesinės tarnybos kariuomenė kainuoja brangiau, o šauktinių kariuomenė kainuoja pigiau, bet jai reikia pasitelkti daugiau žmonių.
Ginkluotės skirstymas į puolamąją ir gynybinę yra itin sąlyginis. Tokią skirtį naudoja Jungtinės Valstijos, parduodamos ginkluotę užsienio partneriams, tarkim, Taivanui.
