Kaip rodo naujausia „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa, šeštadienį paskelbta dienraštyje „Lietuvos rytas“, į Seimą patektų trys partijos: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).
Kitos dabar Seime atstovaujamos politinės jėgos sulauktų gerokai mažiau rinkėjų balsų.
Kaip matyti iš apklausos rezultatų, Liberalų sąjūdis gali tikėtis 4,3 proc., „Tvarka ir teisingumas“ (įsijungusi į naują partiją „Laisvė ir teisingumas“) sulauktų 3,1 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – 2,2 proc. apklaustųjų paramos ir panašiai.
Pokalbiai už uždarų durų
Esą stengtasi neužimti ypač radikalios pozicijos, kas kitoms partijoms galėtų būti raudonos linijos, prie kurių jos negalės artintis.
G.Landsbergis sakė, kad būsimąją koaliciją įsivaizduoja kaip Santarvės koaliciją.
Joje, konservatoriaus manymu, galėtų dalyvauti platus spektras politinių jėgų: nuo „natūralių“ konservatorių partnerių Liberalų sąjūdžio, Aušrinės Armonaitės vadovaujamos Laisvės partijos iki galbūt socialdemokratų.
„Aš manau, kad dabar didžiausias klausimas yra, aišku, jiems patiems. Jie įsirėžę bent viešai tvirtina, kad jokių koalicijų nemato galimybės. Už uždarų durų šiek tiek pasikalbame“, – apie galimą bendrą darbą su socialdemokratais aiškino konservatorių lyderis.
Už uždarų durų šiek tiek pasikalbame.
Perklaustas, ar ieškotų sutarimo su socialdemokratais ar „valstiečiais“, G.Landsbergis tikino, kad apie tai kalbėti anksti, nes nežinia, koks bus naujas Seimas.
Tačiau jis akcentavo, kad yra raudonos linijos.
„Partija, kuri iškelia savo tikslą stiprinti valstybę per pasitikėjimą, sutarimą ir taip toliau, tai yra politinės jėgos, kurios galbūt to sutarimo nenori. Jos nenori stiprinti valstybės, jos nori skaldyti, per skaldymą gauti daugiau galios. Tai tos, matyt, prie bendro stalo nesės“, – aiškino G.Landsbergis.
Ko norėtų „valstiečiai“?
Seimo rinkimuose su „valstiečiais“ dalyvausiantis premjeras Saulius Skvernelis prieš kelias savaites interviu TV3 televizijai teigė galvojantis, kad LSDP į koalicijos partnerius rinktųsi TS-LKD.
„Jei socialdemokratai laimėtų daugumą ir siūlytų koaliciją, tai būtų jų iniciatyva, manau, kad svarstytų LVŽS. Bet aš manau, kad, bent jau pagal paskutinių metų darbą ir elgseną, ir dar šiandien derinamus veiksmus, ko gero, socialdemokratai kviestų į koalicijos partnerius Tėvynės sąjungą“, – interviu TV3 televizijai kalbėjo S.Skvernelis.
Bet aš manau, kad, bent jau pagal paskutinių metų darbą ir elgseną, ir dar šiandien derinamus veiksmus, ko gero, socialdemokratai kviestų į koalicijos partnerius Tėvynės sąjungą.
Apie tai, kokios koalicijos norėtų po Seimo rinkimų, yra pasakęs ir LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Po birželio pradžioje Naisiuose vykusio partijos tarybos posėdžio jis nurodė, kad norėtų, jog kita valdančioji dauguma būtų formuojama centro-kairės politinių jėgų, tų pačių partijų, kaip dabar.
Dabar koalicijoje, be LVŽS, dirba nuo LSDP atskilę socialdarbiečiai, LLRA-KŠS, kitas partijas, pavyzdžiui, „Tvarką ir teisingumą“, palikę pavieniai politikai.
Kritika – ir vieniems, ir kitiems
LSDP pirmininku tapęs Gintautas Paluckas 2017 metais nutraukė koaliciją su „valstiečiais“, socialdemokratai pasitraukė į opoziciją.
Tačiau su kitomis opozicinėmis partijomis – TS-LKD bei Liberalų sąjūdžiu – Seime socdemai irgi dirbti norėjo neilgai.
G.Paluckas aiškino, kad „konservatorių politinio veikimo būdas artėjančių rinkimų fone vis labiau aštrėja, yra priešinantis, o konstruktyvų pasiūlymų – mažai“.
Konservatorių politinio veikimo būdas artėjančių rinkimų fone vis labiau aštrėja, yra priešinantis, o konstruktyvų pasiūlymų – mažai.
Naujienų portalui LRT.lt G.Paluckas vasarį yra sakęs, kad LSDP su „valstiečiais“ dirbtų, jeigu socdemai būtų prie vairo, o LVŽS pripažintų klaidas.
Kas dar bus Seime?
Į Seimą pateks ir kitos politinės partijos.
Liberalų sąjūdis patyrė skaudžių sukrėtimų dėl politinės korupcijos skandalo.
Tačiau politologai nenurašo šios partijos galimybių peržengti 5 procentų barjerą, reikalingą patekti į Seimą.
Visuomenės nuomonės apklausose „neblizganti“ LLRA-KŠS pastarąsias dvi kadencijas turi frakciją Seime.
Juodu arkliuku rinkimuose gali tapti ir Viktoro Uspaskicho vėl vadovaujama Darbo partija.
Į rinkimus eis ir Remigijaus Žemaitaičio, Artūro Zuoko bei Artūro Paulausko suburta „Laisvė ir teisingumas“, Lietuvos socialdemokratų darbo partija. Taip pat kitos ilgiau veikiančios ar naujos partijos.
Dar daug kas gali keistis
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis teigė, kad šiandien labai sunku spręsti, kokia bus koalicija po spalį vyksiančių rinkimų.
Pagal dabar dominuojančias nuotaikas ir reitingų rodiklius, didesnė tikimybė, kad galėtų susiformuoti centro-kairės dauguma.
„Bet kaip iš tikrųjų bus, mes dar pamatysime, nes dar yra labai daug laiko. Dar daug gali visokių pokyčių įvykti ir tai gali privesti prie to, kad kai kurios dabar lyderiaujančios partijos atsiliks, tos, kurios dabar nesiekia 5 procentų, gali laimėti daugiau. Taip kad čia dar yra rizikinga daryti generalines išvadas“, – pažymėjo politologas.
Dar daug gali visokių pokyčių įvykti.
Nors girdint viešus politikų pasisakymus neatrodytų, kad „valstiečių“ bei socialdemokratų santykiai yra geriausi, anot L.Bielinio, ir tokiame fone tarp jų įmanomas sutarimas.
„Mes supraskime, politika – tai ne tik kažkokios asmeninės ambicijos arba nuoskaudos. Tai yra paprasčiausiai interesai, kuriuos susiderinus galima ir vienai, ir kitai pusei laimėti labai daug“, – aiškino VDU profesorius.
L.Bielinis svarstė, kad teoriškai yra įmanoma ir koalicija tarp konservatorių, kitų dešiniųjų bei LSDP.
„Čia nėra kažkas visiškai fantastiško. Bet vėlgi tam reikia išties tinkamų sąlygų, interesų sutapimų – pakankamai daug įvairiausių veiksnių turi būti vienaip ar kitaip realizuoti“, – teigė jis.
Vaivorykštės koalicijos Lietuvoje nėra buvę.
Tiesa, socdemo Gedimino Kirkilo mažumos Vyriausybę kurį laiką rėmė Andriaus Kubiliaus vadovauti konservatoriai. Jų politinę draugystę politologai buvo praminę 2K projektu.
Ar įmanoma, kad po rinkimų taikos balandis aplankytų gerokai įsipykusius konservatorius ir „valstiečius“, jie nutartų kartu formuoti koaliciją?
Ar įmanoma, kad po rinkimų taikos balandis aplankytų gerokai įsipykusius konservatorius ir „valstiečius“, jie nutartų kartu formuoti koaliciją?
„Irgi gali būti. Tačiau šiuo atveju šiandien apie tai mes negalvokime. Nes išties šiandien yra pakankamai sudėtinga situacija santykiuose tarp jų. Bet teoriškai kodėl gi ne?“ – komentavo L.Bielinis.
Spaudimas konservatoriams
Klausimas, kaip gali atrodyti po Seimo rinkimų susiformuosianti koalicija, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Sauliaus Spurgos teigimu, yra sudėtingas. Tai priklausys nuo rinkėjų valios.
Be to, kaip pabrėžė ekspertas, dažnai partijos savo pažadų dėl to, kokiose koalicijose dalyvaus, pasibaigus rinkimams nevykdo.
S.Spurga sako, kad aišku, jog konservatoriai jaus spaudimą dėl koalicijos.
Apžvalgininkas priminė, kad TS-LKD turėjo galimybę būti valdančiojoje daugumoje po 2016 metais vykusių Seimo rinkimų.
„Bet tarsi ir nebuvo suinteresuoti tuo. O dabar jie jau aštuoneri metai – dvi kadencijas – nebuvo valdančioje koalicijoje, dar ketveri metai jau būtų tam tikras iššūkis. Ir dėl narių motyvacijos, ir rinkėjų akyse – kokia tai partija, kuri niekaip negali daugybę metų ateiti į valdžią? Todėl nenuostabu turbūt, kad G.Landsbergis jau tuo požiūriu yra liberalesnis“, – pažymėjo MRU docentas.
Jie jau aštuoneri metai nebuvo valdančioje koalicijoje, dar ketveri metai jau būtų tam tikras iššūkis. Ir dėl narių motyvacijos, ir rinkėjų akyse – kokia tai partija, kuri niekaip negali daugybę metų ateiti į valdžią?
Ar galėtų konservatorių koalicijos partneriais būti visiškai priešingos politinės ideologijos atstovai socialdemokratai? Vaivorykštės koaliciją S.Spurgai įsivaizduoti labai sunku.
„Šiaip ideologiškai atrodytų, kad socialdemokratai ir „valstiečiai“ (galėtų būti – red.past.). Bet vėlgi žiūrint, ką žiūrėsi. Socialdemokratai yra tradiciškai liberalūs moralės klausimais, „valstiečiai“ – labai neliberalūs. Taip kad čia visokių tų dalykų yra“, – akcentavo jis.
Kartu S.Spurga pastebėjo, kad „valstiečiai“ S.Skvernelio asmenyje yra labai technokratiški, bet neprarado tam tikrų socialdemokratinių bruožų.
„Tai teoriškai žiūrint lyg tai būtų prasminga burtis ir kalbėti apie tokią koaliciją. Bet, kaip ir žinome, daug lemia įvairios ambicijos ir įvairios aplinkybės“, – komentavo MRU dėstytojas.
Bet, kaip ir žinome, daug lemia įvairios ambicijos ir įvairios aplinkybės.
Kitų laikysena
Kitos politinės partijos, panašu, greičiausiai nebus priešakinėse koalicijos formavimo linijose, bet, jei pateks į Seimą, jungsis į koalicijas.
L.Bielinis ragino neužmiršti, kad mažosios politinės jėgos į koalicijas įtraukiamos dėl balsų.
„Ir tie balsai tampa išties labai svarbūs koalicijoje, savotiškai auksiniais balsais pavirsta. Taip kad netgi mažosios frakcijos, dalyvaudamos koalicijoje, gali padaryti didžiulę įtaką ir daug ką nuveikti, jeigu bus veikiama teisingai“, – sakė VDU profesorius.
Būtų keista, jei į kairę slinktųsi Liberalų sąjūdis. S.Spurgos teigimu, liberalai yra natūralūs konservatorių sąjungininkai.
„Bėda tik tai, kad jie niekada nelaimi daug vietų, nelabai ir nusimato tai“, – sakė MRU dėstytojas.
Bėda tik tai, kad jie niekada nelaimi daug vietų, nelabai ir nusimato tai.
Reitinguose figūruojančios Darbo partijos, kuri 2016 metais neperžengė kartelės, būtinos dalijantis parlamentarų mandatus, strategija ir programa, S.Spurgos vertinimu, yra aiški.
„Su bet kuo eis ir bet kokiomis sąlygomis, kad būtų valdžioje. Tai ta prasme, jeigu pritrūksta balsų sudaryti daugumą, Darbo partija, jei praeis į Seimą, visada savo paslaugas galės pasiūlyti“, – mano jis.
„Laisvės ir teisingumo“ partijos kol kas yra tik pavadinimas, ji esą neturi aiškios konfigūracijos ir programos.
Pasak S.Spurgos, jeigu LLRA-KŠS yra koalicijoje su „valstiečiais“, ji galėtų pratęsti šį bendradarbiavimą.
