Tačiau lėšos gynybai nėra pačios didžiausios. Lietuvos biudžete 2 milijardai ir beveik 300 milijonų šiemet skirti ekonomikai, maždaug 1 milijardas 300 milijonų – švietimui, 1 milijardas 200 milijonų – socialinei apsaugai. Visas gynybos biudžetas – apie 800 milijonų.
Negana to, krašto apsaugos biudžetas net kelis kartus mažesnis nei šešėlyje vaikštantys pinigai, kurie, manoma, siekia apie 9 milijardus. O STT, įvertinusi, kokią žalą patiria Lietuva dėl korupcijos, pareiškė, kad suma gali siekti apie 4 milijardus 400 milijonų. Tai reiškia, kad dėl korupcijos ir šešėlio Lietuva praranda keliskart daugiau, nei skiriama krašto gynybai.
Reikėjo daugiau nei dešimtmečio, kad Lietuva įgyvendintų pažadus, duotus NATO dar 2004-aisiais. Jau kitąmet lėšos gynybai pasieks beveik 900 milijonų eurų ir peržengs reikalaujamą minimalią dviejų procentų ribą. Tačiau ar ties tuo ir sustos? Valdantieji kol kas ne itin noriai kalba apie tolesnį finansavimą. Šią savaitę krašto apsaugos ministras paklaustas, kiek toliau galėtų didėti lėšos gynybai 2019-2020 metais, nieko konkretaus neatsakė.
„Mums svarbiau ne pats procentas ir kaip sakant simbolika 2,5, 2,35, 2,2 proc. ar kažkokie kitokie“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Ministrui simbolika nesvarbi, tačiau, atrodo, Lietuva vargiai galėtų pasigirti vienu sparčiausiai augančių biudžetų gynybai, jei ne simbolika. Jei prieš porą metų parlamentinės partijos nebūtų pasirašiusios dokumento, kuriuo įsipareigota pasiekti 2 procentų ribą, kažin ar Lietuvos kariuomenė dabar galėtų pirkti naujos ginkluotės, formuoti brigadas, išlaikyti šauktiniais papildytas kareivių gretas.
„2 procentai – tai tik grindys, o nuo jų reikia atsispirti ir eiti toliau, ir finansuoti savo gynybą padoriai. Manau, kad 2,5 proc. BVP 2020 metais jau būtų padorus ir rimtas signalas“, – kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas.
Tolygus finansavimo didinimas gynybai yra numatytas Nacionalinėje gynybos strategijoje, kuriai šių metų pradžioje pritarė Seimas. Jei šios nuostatos būtų laikomasi, pustrečio procento krašto apsaugai Lietuva galėtų skirti jau 2020 m. Tačiau ar tai įvyks, neaišku.
„Nėra 2,5 proc. rodiklis, kurio mes privalome siekti. Turi būti atsižvelgiama pirmiausiai į mūsų ekonomikos augimą, geopolitinę situaciją. Esminis dalykas, kalbant apie finansavimą krašto apsaugos sistemos, kad mes kitais metais įvykdom įsipareigojimą, t.y, peržengiam 2, daugiau negu 2 procentus BVP“, – sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Šitais pinigais, sakau tiesiai šviesiai, mes užlopysime skyles, kurių daug metų nelopėme. Esminiai dalykai, svarbūs dalykai, t.y., oro gynybos sistema, kibernetinės erdvės saugumo užtikrinimas, karių motyvacija, ginkluotės modernizavimas, tai klausimai, į kuriuos teks atsakyti“, – vardijo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.
Šių metų pradžioje Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas priėmė nutarimą, ragindamas politines partijas atnaujinti 2014 m. pasirašytą susitarimą dėl gynybos finansavimo. Šį siekį rėmė ir premjeras. Tuomet kalbėta, kad dokumentą bus galima pasirašyti šiemet, bet kol kas ledai nejuda iš vietos.
Premjeras dabar kalba, kad viskas priklausys nuo kelių veiksnių, pavyzdžiui, geopolitinės situacijos. Pastaroji kol kas nesikeičia, Rusija vis dar kelia pagrindinę grėsmę Lietuvai, iš šios šalies sulaukiama kibernetinių atakų, renkama žvalgybos informacija, verbuojami žmonės, o Kremliaus remiama žiniasklaida pagiežingai reaguoja į bet kokį Lietuvos veiksmą, susijusį su gynyba.
„Rusija mus lygina ir su Afrika, kad mes visas sritis apleidę, skiriame tik gynybai, tai vėl yra mitai kuriami be jokio pagrindo. Tiesą sakant, tie mitai labiau yra realybė pačioje Rusijoje. Rusai eina tokiu keliu, kur jie iš esmės aukoja savo žmonių gerovę vardan tos gynybos ir ginkluotės stiprinimo ir visa ko kito“, – teigė M. Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto lektorė Rima Urbonaitė.
„Reikėtų įtvirtinti tą nuostatą, kad kristi žemiau 2 proc. ribos Lietuva negali ir apskritai neturi teisės, nes mes esame NATO nariai ir turime suvokti, kad tie 2 proc. yra sąlyginai nedidelė draudimo kaina dėl to, kad esame saugūs“, – sakė Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.
Tolygus finansavimo didinimas gynybai yra numatytas Nacionalinėje gynybos strategijoje, kuriai šių metų pradžioje pritarė Seimas.
Premjeras žada, kad lėšos gynybai nebus mažinamos, tačiau ar augs, priklausys nuo ekonominės situacijos. Bet, pavyzdžiui, 2008-aisiais, per ekonominę krizę, lėšos gynybai buvo tiek sumažintos, kad po kelerių metų kariuomenės vadas pareiškė, jog karių trūkumas kelią grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Politologai sako, kad apie lėšų didinimą valdantieji kalba atsargiau, nes valstiečiai, sukėlę didžiulius rinkėjų lūkesčius, suprato, kaip sudėtinga juos įgyvendinti.
„Visi ateina su ištiesta ranka ir lyg ir norisi visiems padėti, bet tai yra neįmanoma. Tai dėl to aš manau, kad, norint daugiau pateisinti tų lūkesčių ir daugiau patenkinti tų norų, gali būti galvojama, kad tie 2 proc. yra riba, o kilimas, kuris pareikalautų dar daugiau pinigų, o tai reiškia, vėl kažkam neduoti, na, į tai jau pradėta žiūrėti labai atsargiai“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
Pasak R.Urbonaitės, daugiau pinigų nebuvo ir 2014-aisiais, kai nuspręsta geriau finansuoti gynybą. Tačiau Rusijos veiksmai, Krymo aneksija, greitai sudėliojo prioritetus. Tuomet suprasta, kad neskiriant pakankamo finansavimo, saugumo neužsitikrinsi ir sąjungininkų neįtikinsi, kad šie skirtų didesnius pajėgumus atgrasymui. Tad nuoseklios investicijos į gynybą yra būtinos, sako „Savaitės“ pašnekovai. Toks požiūris neturėtų keistis ir ateityje, ypač rinkimų metais.
„Kai pakeli pensijas, tai daugelis žmonių pajaučia. Kai išleidi pinigus gynybai, tai eilinis žmogus to net nepajunta, jam niekas nepasikeičia, o to suvokimo, kad tu tapai saugesnis, na, kaip sakant, jis yra labai toli nuo tavo odos ir tai sunku suprasti. Tai politikai, galbūt, gali iš tos trumparegystės ar to primityvaus noro gerai pasirodyti rinkimuose, gali bandyti rizikuoti ir tokiu būdų įsiteikti rinkėjams, bet aš kaip ir sakau, tai būtų politinis trumparegiškumas, neišmintingumas“, – svarstė M.Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto lektorė.
Nacionalinio saugumo ir gynybos pirmininkas sako rankų nenuleidžiantis. Jis viliasi, kad nacionalinį partijų susitarimą pavyks atnaujinti. Taip pat užsimena, kad 2019-ųjų biudžete lėšos gynybai tikrai didės, tik neatskleidžia kiek.
Visos NATO valstybės iki 2024-ųjų yra įsipareigojusios pasiekti 2 proc. ribą, kitais metais tai padaryti planuoja kol kas tik aštuonios šalys.
