Seimo pirmininkė Irena Degutienė teigė, kad daugiau nei 30 metų trukusį vadovavimą universitetui daugelis pelnytai laiko išraiškingiausiu velionio matematikos profesoriaus darbu Lietuvai.
„Didžiausia šio darbo vertė ta, kad Vilniaus universitetas netapo sovietinės ideologijos centru, kokį jį buvo tikėtasi padaryti. Vilniaus universitetas atsilaikė prieš spaudimą visus dalykus dėstyti rusų kalba – ir tai buvo išimtis visoje sovietinėje erdvėje“, – užuojautoje teigė I.Degutienė.
„Universitetas neišsižadėjo senų lituanistikos tradicijų ir, formaliai atiduodant duoklę sovietinei ideologijai, realiai tapo stipriu lietuvybės, tautinės kultūros, tautinės atminties centru“, – pridūrė parlamento vadovė.
Buvęs Seimo pirmininkas, socialdemokratas Česlovas Juršėnas atkreipė dėmesį į J.Kubiliaus nuopelnus ugdant lietuvišką inteligentų kartą.
„Jonas Kubilius tai visų pirma didis žmogus, didis mokslininkas, didis Lietuvos patriotas. Jis tai įrodė nuo pat pradžios, kai ėmė vadovauti universitetui. Jo pagrindinis uždavinys buvo ugdyti lietuvišką inteligentų kartą“, – Lietuvos radijui pirmadienį sakė Č.Juršėnas.
Jis prisiminė ir universiteto 400 metų jubiliejaus minėjimą, kuris, Č.Juršėno teigimu, buvo tiesioginis akibrokštas Maskvai.
Sekmadienio vakarą miręs J.Kubilius VU rektoriaus pareigas ėjo nuo 1958 iki 1991 metų.
Rugsėjį jam minint 90-metį, politikos, mokslo ir kultūros veikėjai labiausiai dėkojo už lietuvių kalbos išsaugojimą šioje aukštojoje mokykloje. Tai J.Kubiliui padėjo pasiekti sovietmečiu išsikovota tam tikra nepriklausomybė nuo biurokratų ir sovietų ideologų.
J.Kubilius buvo Greifsvaldo, Prahos, Latvijos, Zalcburgo universitetų garbės daktaras, Santarvės fondo laureatas, Lietuvos matematikų draugijos prezidentas. Jis – naujos matematikos krypties – tikimybių teorijos ir skaičių teorijos mokyklos Lietuvoje kūrėjas bei vadovas, įnešęs didžiulį indėlį į Lietuvos mokslą.
