G.Jakštas šeštadienį rengiamą akciją pavadino „protestu prieš diskusiją“.
„Taip galiu pavadinti šios dienos įvykį, kurį suorganizavo viena politinė partija. Ji sąmoningai suklaidino dalį tautinių bendrijų vaikų, mokytojų ir mokyklų vadovų, pakviesdama apginti tai, ko niekas nepuola, o vaikams už tai žadėdama atlygį socialinės-pilietinės veiklos valandomis, kurias mokiniai renka savanoriaudami“, – rašė ministras.
„Politikai netgi prisidengė ukrainiečių bendruomenės interesais, nuo ko ukrainiečiai įžvalgiai suskubo atsiriboti“, – pridūrė jis.
Pasak jo, šiuo protestu siekiama politinės naudos.
„Panašu, kad politikai tiesiog sėja nerimą ir manipuliuoja siekdami naudos sau, nes mokyklų tautinių bendrijų kalbomis neketinama uždaryti, ugdymosi sąlygos taip pat nebloginamos. Nėra priimta nė vieno sprendimo, kuris galėtų pabloginti mokyklų tautinių bendrijų mokomosiomis kalbomis padėtį“, – pabrėžė G.Jakštas.
Jis taip pat teigė, kad dabar vyksta diskusijos dėl intensyvesnio lietuvių kalbos mokymo, ypač ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme, tačiau neketinama to daryti gimtosios kalbos mokymo sąskaita.
Ministras taip pat sakė, kad apie poreikį mokyti daugiau lietuvių kalbos kalba ir pačių tautinių mokyklų bendruomenės.
„Pateikiamas palyginimas, kad finiše, t.y. egzaminuose, mokiniams keliami tokie pat reikalavimai kaip ir lietuviškose mokyklose, tačiau jau nuo pat starto, t.y. ikimokyklinio ugdymo, sąlygos mokytis kalbos yra žymiai menkesnės. Todėl į priekį žiūrinčios mokyklos pačios be papildomų reglamentavimų imasi įgyvendinti priemones, kad jose besimokantys vaikai galėtų kuo geriau išmokti ir kuo dažniau vartoti lietuvių kalbą“, – pasakojo G.Jakštas.
Jis tuo pačiu pakvietė tautinių mokyklų bendruomenes pasidalinti savo patirtimi ir suformuluoti savo pasiūlymus.
„Diskusija yra atvira. Diskutuokime, taip surasime sprendimus, kurie bus naudingi vaikams ir jų ateičiai“, – rašė švietimo ministras.
Lenkų sąjunga kritikuoja Švietimo ministerijos siūlymą palaipsniui didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių ir lietuvių kalbos vartojimą tautinių mažumų mokyklose.
Ji šiuos siūlymus vadina pakeitimais, kuriais „privaloma tautinių mažumų kalba mokyklos tarybos sprendimu gali tapti nebeprivaloma“.
„Šiuo metu viešojoje erdvėje tęsiasi diskusijos apie tautinių mažumų mokyklų ateitį. Blogiausia – neapibrėžtumas, su kuriuo susiduria šių mokyklų mokiniai, jų tėvai ir mokytojai. Jie baiminasi dėl savo ir mokyklų ateities, o nauji mokslo metai visiškai nekelia optimizmo“, – nurodo Lenkų sąjunga.
