Dalis parlamentarų yra įsitikinę, kad L.Karalius nusipelno apkaltos už parlamento plenarinių posėdžių nelankymą, melą etikos sargams, balsavimo kortelės palikimą kolegai. Iš A.Sacharuko parlamentaro mandatas esą turėtų būti atimtas už tai, kad neva netyčia net 13 kartų balsavo už L.Karalių pasinaudodamas jo palikta balsavimo kortele.
Dauguma „Lietuvos žinių“ kalbintų parlamentinių frakcijų lyderių teigia palaikysiantys nepasitikėjimo procedūrą.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad Seimo Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos rengiamas apkaltos L.Karaliui aktas bus baigtas šiomis dienomis.
Seimo statuto pažeidimų pasitaikydavo ir anksčiau, bet šiuo atveju bandyta apgauti valstybę, – sakė Antanas Nedzinskas.Šios frakcijos seniūno pavaduotojas Antanas Nedzinskas mano, kad balsavimas Seime galėtų vykti prasidėjus kovo 10-ąją numatytai pavasario sesijai. „Seimo statuto pažeidimų pasitaikydavo ir anksčiau, bet šiuo atveju bandyta apgauti valstybę“, – sakė A.Nedzinskas.
Valdančiosios Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija dar neeapsisprendė, kaip balsuos šiuo klausimu, tačiau nemažai konservatorių ketina pritarti apkaltoms.
„Ypač po to, kai šiuo klausimu aiškiai pasisakė Seimo pirmininkė Irena Degutienė“, – teigė Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijoje sprendimas dėl dviejų „krikščionių“ apkaltos bus priimtas kitą savaitę, tačiau frakcijos seniūnas Erikas Tamašauskas įsitikinęs, kad procesą reikėtų palaikyti.
Seimo opozicija taip pat ruošiasi apkaltoms. Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius „Lietuvos žinioms“ sakė, kad dauguma socialdemokratų palaiko iniciatyvą pašalinti iš Seimo L.Karalių ir A.Sacharuką.
Darbo partijos atstovai Seime dėl apkaltos žada apsispręsti artimiausiu metu, o partijos „Tvarka ir teisingumas“ parlamentarai ketina balsuoti laisvai.
Tuo metu prieš šešerius metus pirmuoju smuiku per prezidento R.Pakso apkaltą griežęs J.Sabatauskas abejoja, ar pavyks sėkmingai baigti sudėtingą apkaltos procedūrą, rašo „Vilniaus diena“.
„Tai labai sudėtinga, ilga teisinė procedūra, reikalaujanti milžiniško darbo. Tai galų gale brangiai kainuoja – tiek finansiškai, tiek žmogiškųjų išteklių, tiek laiko atžvilgiu“, – sakė politikas.
Kai atsiranda apkaltos iniciatyva, Seimas turi sudaryti specialią tyrimo komisiją.
„Ji turi per tam tikrą laiką pateiktus kaltinimus. Per R.Pakso apkaltą komisijai buvo duota pusantro mėnesio. Bet tyrimas gali būti ir trumpesnis arba ilgesnis atsižvelgiant į tai, kokio sunkumo kaltinimai“, – sakė parlamentaras.
Seimo narys pasakojo, kad jeigu komisija nusprendžia, kad apkaltai pagrindas yra ir Seimas balsų dauguma neatmeta tokios išvados, tuomet kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Jis turi pateikti savo verdiktą – ar kaltinimas tikrai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
Konstituciniam Teismui nusprendus, kad Konstitucija nepažeista ir priesaka nesulaužyta, apkaltos procesas nutrūksta. Priešingu atveju procesas grįžta į Seimą, šis surengia apkaltos posėdžius ir slaptu balsavimu sprendžia, ar reikia prasikaltusį atleisti iš pareigų.
„Kaip matome, tame procese labai daug „jeigu“. Specialioji tyrimo komisija, Seimas, Konstitucinis Teismas, vėl Seimas, kvalifikuota parlamentarų dauguma. Bet kuriame iš šių etapų gavus neigiamą atsakymą apkalta nutrūksta“, – pabrėžė J.Sabatauskas.
Socialdemokratas tvirtino neketinąs prisidėti prie apkaltos L.Karaliui ir A.Sacharukui iniciatorių. „Jų poelgiai neabejotinai labai neskaniai kvepia. Bet ar tai yra verta tokios procedūros, aš labai smarkiai abejoju“, – sakė socialdemokratas.
