Pareigūnė priminė, kad ji dar 2010 metais Seimo pirmininkei pateikė siūlymus, kokius įstatymus reikėtų keisti, bet nieko neužregistruota, rašo „Lietuvos rytas“.
Šešiolikos puslapių raštą, kaip reikėtų gerinti vaiko teisių apsaugą, Seimo pirmininkei E.Žiobienė pateikė tą pačią dieną, kai parlamentarai nesutiko patenkinti jos prašymo atsistatydinti.
Trauktis kontrolierė buvo nusprendusi po pokalbio su I.Degutiene, kai ji išsikvietė E.Žiobienę reaguodama į Drąsiaus Kedžio rėmėjų reikalavimus ją nušalinti.
Atsistatydinimo prašymą įteikusi kontrolierė neslėpė taip protestuojanti prieš minios ir politikų diktatą.
Tuomet I.Degutienė įsakmiai nurodė, jog kontrolierė apie jos išvardytas teisės aktų spragas informuotų raštu, kad Seimas galėtų imti taisyti padėtį.
E.Žiobienė savo pareigą įvykdė, bet I.Degutienė tas problemas, regis, primiršo.
Tiesa, Seimo pirmininkės atstovas spaudai Juozas Ruzgys aiškino „Lietuvos rytui”, kad gauti kontrolierės siūlymai buvo perduoti Seimo narei Vincei Vaidevutei Margevičienei.
Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė buvo paskirta vadovauti darbo grupei, kuri turėjo parengti vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepciją.
„Darbo grupė svarstė tuos pasiūlymus ir dalis jų atsispindi neseniai Seimo priimtoje koncepcijoje”, – sakė J.Ruzgys.
Pateikė ne vieną siūlymą
E.Žiobienė sutiko, kad jos teikti siūlymai dėl vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos iš tikrųjų buvo svarstomi, bet pabrėžė, jog minėta koncepcija apima tik vaiko teisių apsaugos institucijų pertvarką.
O I.Degutienės nurodymu skubiai, per dešimt dienų, parengti siūlymai, kaip reikėtų spręsti vaiko teisių apsaugos problemas, buvo išdėstyti kitame Seimo pirmininkei adresuotame rašte. Bet pusantrų metų jie niekur nebuvo svarstomi.
Šis raštas skelbiamas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos interneto tinklalapyje. Jame, be kita ko, dėstoma, kad įstatymuose būtina aiškiau reglamentuoti vaiko paėmimo iš tėvų arba kitų teisėtų atstovų procesą.
Kontrolierė taip pat siūlė keisti laikinosios globos suteikimo ir nutraukimo mechanizmą.
Pareigūnės nuomone, tai turėtų spręsti ne savivaldybės administracijos direktorius, o teismai ir laikinoji globa neturėtų trukti neapibrėžtą laiką.
Be to, E.Žiobienė siūlė keisti Civilinį kodeksą ir numatyti, kad laikinoji globa gali trukti ne ilgiau kaip pusmetį, o savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrius įpareigoti per šį laikotarpį kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo.
Vienas siūlymų buvo ir įstatymiškai įtvirtinti privalomą mediacijos (tarpininkavimo) institutą, kuris padėtų lengviau ir galbūt išvengiant teismų spręsti dėl vaikų kylančius tėvų ginčus.
Tiesa, tas raštas nebuvo parengtas kaip teisės aktų projektai.
„Kontrolierius neturi teisės teikti įstatymų projektų. Mes parodėme, kokias matome problemas. Toliau politikai su specialistais turi diskutuoti, ar tie siūlymai yra priimtini, reikalingi.
Bet dėl jų niekas net nepradėjo diskusijų, ir nežinau – kodėl. Ankstesni kontrolieriai irgi kėlė panašias problemas, bet reakcijos taip pat nebuvo”, – kalbėjo E.Žiobienė.
V.V.Margevičienė, pakalbinta „Lietuvos ryto”, teigė galinti prisiimti atsakomybę dėl nesvarstytų kontrolierės siūlymų. „Nors nežinau, kodėl turėčiau”, – pridūrė konservatorė.
Prisipažinusi, kad E.Žiobienės raštas guli jos stalčiuje, parlamentarė aiškino, jog Seimo valdybos sprendimu jai buvo pavesta vadovauti darbo grupei, rengusiai vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepciją, ir šį darbą ji atliko.
„Tiesa, taip išėjo, kad pati už šią koncepciją nebalsavau, nes nepritariu tokiai pertvarkai, kuri siūloma”, – pareiškė darbo grupės vadovė.
