Seimo narys konservatorius Emanuelis Zingeris Z.Brzezinski vadina „vienu pagrindinių Lietuvos ramsčių, kada reikėjo pripažinimo Amerikoje“ kovojant už nepriklausomybę ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Baltijos valstybėms.
„Jo balsas net ir lenkų išeivių tarpe Amerikoje, ne tik amerikiečių, pats stipriausias buvo. Jis aktyviai savo buvimu liudijo, kad ikikarinė Baltijos valstybių nepriklausomybė buvo sėkmė. Jis buvo aktyvus Baltijos šalių okupacijos nerėmėjas“, – teigė E.Zingeris.
Pasak jo, Z.Brzezinskio veikla padėjo Lietuvai integruotis į NATO – aljanso nare Lietuva tapo 2004 metų kovo 29-ąją.
„Savo širdyse turime turėti didžiulę nišą šiam žmogui, kuris ugningai, be jokių diplomatiškų požymių įžeisti Maskvą rėmė Baltijos šalių atsikūrimą, teoriją, kad mus įmanoma apginti geopolitiškai, po to mūsų integraciją į NATO“, – teigė jis.
Parlamentaras sako, kad Z.Brzezinskis vienas pirmųjų įžvelgė „nedemokratinės Maskvos grėsmę“. „Pagrindinis jo teiginys buvo, kad kai Maskva taps nedemokratine, Rusija pirmiausia tamps grėsme Ukrainai ir po to ir kitoms Europos šalims. Ji puikiai žinojo Molotovo-Ribbentropo pasekmes“, – šeštadienį BNS sakė E.Zingeris.
Seimo narys konservatorius Andrius Kubilius Z.Brzezinskį vadina „išskirtinio analitinio mąstymo ir istorinio visų geopolitinių iššūkių matymo“ žmogumi.
„Jo interesai, tiek ir lenkiška kilmė, globalus matymas, viso mūsų regiono transformacijos, kaip labai svarbaus įvykio matymas, jį darė žmogumi, kuris pats ieškodavo bendrysčių ir buvo atviras bendravime su mūsų žmonėmis ir kurio įžvalgos buvo labai vertingos viso regiono transformacijai“, – teigė A.Kubilius.
Parlamentaras socialdemokratas Gediminas Kirkilas sako, kad Z.Brzezinskis buvo „iš tų strategų, kuris nuosekliai pasisakė už NATO plėtrą“ ir todėl Lietuva rėmėsi jo patarimais.
„Mes labai dažnai remdavomės juo. Praktiškai visada, visi vizitai, būdavo susitikimai specialūs su juo arba kokie neformalūs pietūs. Jis duodavo daug patarimų, su kuo reikia dirbti, kaip elgtis, su kokiomis šalimis kalbėtis, kad palaikytų mūsų įstojimą į NATO“, – BNS teigė parlamentaras.
Pasak jo, jeigu būdavo galimybė, Vašingtone susitikti su Z.Brzezinskiu, Lietuvos pareigūnai visada tais šansais pasinaudojo.
„Buvo strategas, duodavo strateginius patarimus. Kai buvau krašto apsaugos ministru, susitikau su juo, pietavau ir tada jis sakė: kadangi jūsų (Lietuvos – BNS) biudžetas (karšto apsaugai – BNS) mažas ir greitai jo padidinti negalėsite, turite ieškoti galimybių dalyvauti misijose, “ – teigė G.Kirkilas.
G.Kirkilo žodžiais, Z.Brzezinskis gyrė Lietuvos sprendimą dėl atskiros kariuomenės rūšies – specialiųjų pajėgų sudarymo: „Lietuvoje tada buvo daug ginčų, ar to reikėjo“. Lietuvos kariuomenės specialiosios pajėgos pradėjo formuotis 1995 metais. Tai buvo nedidelis karinis vienetas, kuris vėliau tapo atskira Lietuvos kariuomenės dalimi.
