Po daugiau kaip savaitę trukusio nedarbingumo į darbą pirmadienį sugrįžti turinčio premjero Sauliaus Skvernelio lauks daug „gaisrų“: nuo klausimo dėl J.Narkevičiaus likimo iki gatvės greta jo namų asfaltavimo aplinkybių.
Ar Vyriausybės vadovas pritars prezidentui Gitanui Nausėdai ir parodys duris susisiekimo ministrui, neaišku. Viena vertus, prieš metus jis netikėtai atleido tris ministrus. Tačiau dabar situacija komplikuotesnė.
Kaip pastebi politologai, J.Narkevičius ir S.Skvernelis demonstruoja tuos pačius nusižengimus, kalbama apie sisteminį piktnaudžiavimą dabartinėje valdančiojoje daugumoje ir Vyriausybėje. Kyla klausimas ir dėl paties S.Skvernelio atsakomybės.
Ekspertai prognozuoja, kad pastarosiomis savaitėmis gerokai įkaitusi politinė temperatūra nemažės ir toliau.
Be „chirurginės operacijos“ įtampos tik gilės
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius dabartinį politinį foną įvertino dviem žodžiais: anarchija ir sumaištis.
„Tai – geriausi terminai, kuriais galėtumėme įvardyti dabartinę situaciją Lietuvos politikos padangėje“, – mano politologas.
Anot A.Krupavičiaus, sumaištis yra keliuose lygiuose. Pirmiausia – sprendimų priėmime. O kaip tik ant nosies svarbiausias metų pabaigos sprendimas – valstybės biudžeto patvirtinimas Seime.
„Bet, kad tai atsitiktų, biudžeto projektas turi būti suderintas ir jo sprendiniai rasti pirmiausia Vyriausybėje, po to turi vykti koordinuotos diskusijos Seime. Specialiai pabrėžiu – koordinuotos diskusijos Seime. Po to priimamas valstybės biudžetas.
Dabar po tikrai ilgos pertraukos matome, kad biudžeto priėmimo procesas nėra sklandus. Pirmiausia, biudžeto priėmimo procese trūksta aiškios koordinacijos, galima sakyti – politinio dirigento, kuris būtų atsakingas ir suvaldytų labai skirtingus siūlymus. Kol kas – priešingai: visas biudžeto tvirtinimo procesas palieka chaoso įspūdį“, – įvertino VDU profesorius.
Visas biudžeto tvirtinimo procesas palieka chaoso įspūdį.
Anksčiau visuomeniniais pagrindais patarinėjęs Seimo pirmininkui A.Krupavičius akcentavo ir nerimą keliančias tendencijas koalicijos viduje. Jis priminė, kad valdantiesiems nepavyko atstatydinti Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio.
Todėl dabar turime išskirtinę situaciją, kai parlamento vadovas neatstovauja nei pozicijai, nei opozicijai. Dėl to gali strigti Seimo darbas ir atsirasti papildomų įtampų.
Kitas koalicijoje esančių įtampų šaltinis, kaip nurodė A.Krupavičius, – J.Narkevičius.
Nors viskas prasidėjo beveik nekaltai, galbūt dėl politinės nepatirties, kai vizito į Abu Dabį metu už ministro pietus mokėjo ne jis pats ar Susisiekimo ministerija, o ministerijai pavaldi įstaiga, vėliau išlindo kitos istorijos: dėl Seimo viešbučio, gatvės, kurioje gyvena S.Skvernelis, asfaltavimo.
„Jeigu valdančioji koalicija nesiims greitos chirurginės operacijos susisiekimo ministro atžvilgiu, tuomet tos įtampos toliau bus vystomos ir tik gilės. Nors šiaip valdantieji, jei mąstytų racionaliai, tikrai iš susisiekimo ministro situacijos galėtų rasti labai greitas išeitis. Nes tarp kandidatų į susisiekimo ministro postą buvo minimas Vladislavas Kondratovičius, kuris dabar užima viceministro pareigas. Jis nuo 2013 metų dirbo Susisiekimo ministerijoje, žino sritį ir, ko gero, galėtų būti atlikta rokiruotė į ministro postą. Ji labai greitai išspręstų situaciją ir sudėliotų taškus ant „i“. Bet kol kas neaišku, ar toks greito sprendimo scenarijus bus pasirinktas“, – komentavo VDU profesorius.
Jeigu valdančioji koalicija nesiims greitos chirurginės operacijos susisiekimo ministro atžvilgiu, tuomet tos įtampos toliau bus vystomos ir tik gilės.
A.Krupavičiaus teigimu, situaciją komplikuoja ir S.Skvernelio liga. Jo nuomone, dėl to reikėjo aiškesnių ir konkretesnių sprendimų, nes dabar visiškai nebeaišku, kiek ilgai ir kada premjeras turės nedarbingumą.
„Ko gero, pačioje ligos pradžioje reikėjo skirti ilgesnius nedarbingumo laikotarpius, tuomet būtų aišku, kas ministrą pirmininką pavaduoja, ir tas pavaduojantis ministras būtų galėjęs imtis ir Vyriausybės veiklos, ir sprendimų koordinavimo daug aktyviau negu dabar yra atsitikę.
Dabar iš esmės pavaduojančio premjerą ministro de facto nėra. De jure jis yra, bet de facto jo nėra. Vėl Vyriausybė yra kaip savotiškas raitelis be galvos. Jeigu būtų vasaros atostogų laikas, tas raitelis be galvos galėtų eiti į priekį ir gal ne itin jo būtų pasigendama.
Bet kadangi dabar turime valstybės biudžeto svarstymus ir tvirtinimus Seime, tai Vyriausybė turi būti tuose procesuose pagrindinis dirigentas ir lyderis. Vienareikšmiškai premjeras turi būti pirmoje gretoje, o jeigu jo nėra – jį pavaduojantis ministras. Bet mes to nematome, to elementariai nėra“, – pabrėžė politologas.
Iš esmės pavaduojančio premjerą ministro de facto nėra. De jure jis yra, bet de facto jo nėra. Vėl Vyriausybė yra kaip savotiškas raitelis be galvos.
Pirmalaikių rinkimų nesitiki
Opoziciniai konservatoriai siūlo svarstyti pirmalaikių Seimo rinkimų galimybę. A.Krupavičiaus vertinimu, visi tokie siūlymai yra nieko daugiau kaip viešųjų ryšių burbulas.
Dėl pirmalaikių rinkimų turi susitarti bent jau dauguma valdančiosios koalicijos partnerių, o idėją paremti ir opozicinės partijos. Tuomet tokių rinkimų tikimybė padidėtų.
Dar vienas kelias, pasak A.Krupavičiaus, kad Seimas pareikštų nepasitikėjimą Vyriausybe ir ji, kreipdamasi į prezidentą, paprašytų rengti pirmalaikius Seimo rinkimus.
„Toks scenarijus irgi yra, bet kad jis galėtų įvykti, tikrai reikia ne vienos papildomos sąlygos ir apsisprendimo. Šiuo atveju – valdančioje koalicijoje turėtų įvykti tam tikras labai kategoriškas konfliktas tarp Vyriausybės vadovo ir parlamentinės daugumos Seime. Tuomet tas antras scenarijus galbūt galėtų būti įvykdytas, bet, panašu, kad jis irgi nėra artimiausioje perspektyvoje realus“, – aiškino politologas.
A.Krupavičiaus manymu, jeigu valdančioji koalicija visas aistras nustumtų į šalį, J.Narkevičius turėtų pats atsistatydinti. Dėl naujo susisiekimo ministro prezidentas ir valdantieji rastų pakankamai greitą sprendimą.
VDU profesorius prognozavo, kad, nepaisant iečių laužymo, kitų metų valstybės biudžetas turėtų būti priimtas. Bus ieškoma kompromisų, dalis jų, matyt, – surasta.
„Bet tokio klampojimo per pelkę tikrai bus. O toliau visas politinis procesas ir bus nužymėtas skandalais, nesutarimais ir priešpriešomis. Valdančioji dauguma bandys išsikapanoti iki Seimo rinkimų“, – sakė A.Krupavičius.
Visas politinis procesas ir bus nužymėtas skandalais, nesutarimais ir priešpriešomis. Valdančioji dauguma bandys išsikapanoti iki Seimo rinkimų.
Klausimai G.Nausėdai
Prieš beveik dešimtmetį premjero Andriaus Kubiliaus patarėju dirbusio Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Virgio Valentinavičiaus nuomone, Vyriausybės prastos kokybės įrodymų daugėja kiekvieną dieną.
„Pastarosiomis dienomis, aišku, dominuoja J.Narkevičius, bet ir S.Skvernelio klausimas aštrėja. Anksčiau buvo keliamas klausimas, ar liga jam netrukdo dirbti, ir jau kuris laikas atrodė, kad trukdo, o dabar prisidėjo dar tas išasfaltuotas kelias. Jis jau kelia klausimą iš esmės – ar S.Skvernelis gali toliau eiti pareigas kaip premjeras, jeigu nedemonstruoja elementarios pagarbos fundamentalioms politikos taisyklėms?
Ta taisyklė skamba, kad nereikia painioti savo ir visuomenės interesų. Kelio išasfaltavimas yra labai rimtas pažeidimas ir klausimas dėl tolesnio S.Skvernelio buvimo poste yra visiškai teisėtas“, – pažymėjo apžvalgininkas.
Tai kelia klausimą iš esmės – ar S.Skvernelis gali toliau eiti pareigas kaip premjeras, jeigu nedemonstruoja elementarios pagarbos fundamentalioms politikos taisyklėms?
Ant stalo – kitų metų valstybės biudžeto projektas. V.Valentinavičiaus teigimu, matome koalicijos ir suinteresuotų asmenų iš valdančiųjų bendrą nuomonę, jog yra svarbus darbas, biudžetą reikia priimti, kitu atveju Lietuva prapuls.
Kartu kategoriškai neigiama, kad priekaištai J.Narkevičiui ar S.Skverneliui turi realų pagrindą.
„Atrodo, kad valdančioji dauguma užima žiedinę gynybą ir neigia absoliučiai visus kaltinimus ir įtarimus, šantažuoja visus tuo, jog „kabo“ valdančiosios koalicijos likimas ir biudžetas ir nebandykite mums trukdyti.
Vėl klausimas, ar šitoje situacijoje, kuri yra labai aiški Vyriausybės krizė aukščiausiu lygiu, yra prasmės laukti, kol Vyriausybė priims biudžetą, ar yra prasmės apskritai bandyti ją versti, jeigu aritmetinės daugumos tam Seime vis viena nėra.
Visi šitie klausimai, ko gero, adresuojami vienam žmogui – Respublikos prezidentui, nes opozicija yra per menka, skaičiai per maži, kad ką nors realiai padarytų Vyriausybės klausimu“, – sakė V.Valentinavičius.
Atrodo, kad valdančioji dauguma užima žiedinę gynybą ir neigia absoliučiai visus kaltinimus ir įtarimus, šantažuoja visus tuo, jog „kabo“ valdančiosios koalicijos likimas ir biudžetas ir nebandykite mums trukdyti.
Jis mano, kad G.Nausėda, užimdamas ryžtingesnę poziciją, galėtų paveikti situaciją.
Jeigu prezidento vietoje būtų Dalia Grybauskaitė, ryžtingesnių veiksmų tiek J.Narkevičiaus, tiek Vyriausybės atžvilgiu esą būtų imtasi gerokai anksčiau.
„Mes tiesiog nežinome, kiek ryžtingas yra dabartinis prezidentas ir ar jis apskritai išdrįs šitoje situacijoje, kai Lietuva šantažuojama dėl biudžeto priėmimo, imtis kažkokių ryžtingesnių veiksmų.
Vakarykščiai pareiškimai dėl J.Narkevičiaus yra tokie per trečius asmenis, per feisbuką. Negalima sakyti, kad prezidentas jau lipa ant barikadų ir kovoja visa jėga su tomis blogybėmis, kurių kalnas didėja Vyriausybėje“, – įsitikinęs MRU docentas.
Negalima sakyti, kad prezidentas jau lipa ant barikadų ir kovoja visa jėga su tomis blogybėmis, kurių kalnas didėja Vyriausybėje.
Priims kreivą šleivą biudžetą
V.Valentinavičius mano, kad J.Narkevičiaus situacija teoriškai yra lengviausiai išsprendžiama.
Ministrą delegavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga gali jį lengvai patraukti ir pasiūlyti naują kandidatą į jo vietą.
„Ir klausimas būtų išsemtas. Bet vėl, kadangi ir ponas J.Narkevičius, ir ponas S.Skvernelis demonstruoja tuos pačius nusižengimus, eina klausimas apie sisteminius piktnaudžiavimus dabartinėje valdančiojoje daugumoje ir Vyriausybėje.
Jeigu šalinamas J.Narkevičius, tai kodėl nešalinamas S.Skvernelis? Jeigu jau imtis spręsti šituos klausimus, tai tada reikėtų juos kelti visos Vyriausybės mastu. Tai ne vien J.Narkevičius yra. Visų pirma, manau, kad dabar didžiausia atsakomybė tenka S.Skverneliui“, – pabrėžė apžvalgininkas.
Jeigu šalinamas J.Narkevičius, tai kodėl nešalinamas S.Skvernelis?
V.Valentinavičiaus teigimu, vienintelis žmogus, kuris turi kažkokią pasirinkimo laisvę sprendžiant šiuos klausimus, yra G.Nausėda. Opozicija gali reikšti savo nuomonę, bet ji per silpna, kad jų reikalavimai taptų veiksmais.
„Tik su prezidento pagalba galima būtų pabandyti labiau paklibinti valdančiąją daugumą“, – sakė MRU docentas.
V.Valentinavičius prognozavo, kad valdantieji ir toliau viską neigs, ginsis, kaltins visokiais sąmokslais opozicinius konservatorius.
Pasak jo, galų gale jie šiaip ne taip priims kreivą šleivą biudžetą. Apžvalgininko nuomone, žmonių lūkesčių koalicija nepatenkins, protestai tęsis toliau.
„Su tokiu iki galo neiškeptu biudžetu, kuris yra įžeidimas daugeliui žmonių, matyt, gyvensime iki pat Seimo rinkimų. Pakabinta Vyriausybė, agresyvi dauguma, kuri nieko, išskyrus sąmokslo teorijas, dorai nuveikti nėra įgali, ir prezidento pasirinkimas: ar jis bus aktyvesnis ir aktyviau komentuos tai, kas vyksta, ar jis laikysis nuošalyje ir tokiu būdu susitapatins su šita į pakalnę riedančia valdančiąja dauguma“, – taip politines perspektyvas įvertino V.Valentinavičius.
Su tokiu iki galo neiškeptu biudžetu, kuris yra įžeidimas daugeliui žmonių, matyt, gyvensime iki pat Seimo rinkimų.
