G.Landsbergis Ukrainoje susitiko su šios šalies užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba. Pastarasis pranešė, kad susitikime aptarta Ukrainos integracija į Europos Sąjungą.
Šis vizitas – iš anksto neskelbtas. Ministro antradienio darbotvarkėje nebuvo nė vieno įrašo apie dienos veiklą.
Planuojama, kad G.Landsbergis jau trečiadienį bus Lietuvoje, dalyvaus Vyriausybės posėdyje.
G.Landsbergis: reikia padaryti daugiau
Antradienį vakarop G.Landsbergis pasidalijo savo įspūdžiais iš Ukrainos savo paskyroje „Facebook“.
„Paskutinį kartą su ministru Dmytro Kuleba mačiausi gruodį Stokholme. Aptarėme situaciją, žvalgybos duomenis, ką kiekvienas darytume „jeigu“.
Saulė, besišypsantys žmonės, jeigu ne kartas nuo karto miesto gyvenimą pertraukiančios oro pavojaus sirenos, forpostai važiuojant keliu ir apsauga su neslepiamais automatiniais ginklais gal ir galėtum užsimiršti, kad valstybėje karas. Bet tikrai ne ilgam.
Ką aptarėm? Truputį tai, ką jau esame padarę, bet čia kaip ir viskas aišku. Daugiau – tai, ką dar reikia padaryti.
Ne visi, kurie gali, dar skiria pagalbą Ukrainai. Yra dar manančių, kad pakaks maldų ir gražių žodžių. Turime priminti, kad ne – Javelinų reikia, brangieji.
Yra dar tikinčių, kad Ukrainos prašymą stoti į Europos Sąjungą užteks priimti maloniai besišypsant ir padėti į stalčių.
Sutarėme į dokumentų pateikimą reikalauti rimto požiūrio – į jokį stalčių, istorines dienas Versalyje turi pasivyti istoriniai sprendimai Europos Komisijoje.
Yra manančių, kad sankcijų jau pakanka. „Ir taip daug padarėme“, kai kas sako. Padarėme kažkiek, bet Putinas dar turi iš ko šaudyti ir žudyti. Be kitko jis tai daro ir už mūsų perkamą naftą. Nustokime.
Ir pagaliau aptarėme sėkmingai pradėtą deputinizacijos procesą. Rusijoje, kai kam ir Europoje. Procesas bus ilgas, bet nebeišvengiamas.
Atsisveikinome, sutarėme greit vėl susitikti ir išvažiavome dirbti. Dėl to paties tikslo“, – rašo G.Landsbergis.
V.Sinkevičius išreiškė paramą
Ukrainoje, Lvivo srityje, lankėsi ir V.Sinkevičius. Jį taip pat priėmė Ukrainos užsienio reikalų ministras, taip pat kiti pareigūnai.
„Susitikimuose su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, Ukrainos ekologijos ir gamtinių išteklių ministru Ruslanu Striletsu, Lvivo apskrities ir administracijos atstovais patikinau juos, kad Europos Komisija padarys viską, kad padėtų Ukrainai ne tik šią sunkią valandą, bet ir tuomet, kai ji laimės šį karą. O ji tai padarys ir mes jiems padėsime“, – rašė eurokomisaras.
Prisiminė V.Adamkaus vizitą
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) narys konservatorius Žygimantas Pavilionis sakė, kad Lietuvos, kitų Baltijos šalių, Lenkijos atstovai realiai yra Ukrainos balsas įvairiuose tarptautiniuose formatuose, į kuriuos ukrainiečiai patys vykti negali.
„Aš tikrai labai džiaugiuosi, kad tokie vizitai yra rengiami. Ne tik Seimo nariai, kurie irgi turi savo formatus – ar NATO, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, Europos Tarybos, ar būsima Kalinausko konferencija, kur mes visi čia bursimės, – bet ir Vyriausybės atstovai, užsienio reikalų ministras (vyksta – 15min). Girdime apie galimą Lenkijos premjero vieną ar kitą vizitą į Ukrainą“, – komentavo jis.
Ž.Pavilionis prisiminė ir karo Sakartvele įkarštyje 2008 metais įvykusį prezidento Valdo Adamkaus ir kitų mūsų regiono valstybių vadovų vizitą į Tbilisį.
Anot parlamentaro, tai galėtų būti puikus pavyzdys ir prezidentui Gitanui Nausėdai apsilankyti Rusijos užpultoje Ukrainoje.
„Tikrai džiaugiuosi G.Landsbergio lyderyste ir, tikiuosi, tai paskatins ir prezidentą G.Nausėdą tos lyderystės imtis“, – sakė Seimo URK narys.
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį lankosi Londone. Čia Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas sukvietė britų vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) valstybių narių vadovų susitikimą tartis dėl paramos Ukrainai. Į juos vaizdo ryšiu kreipėsi ir prezidentas Volodymyras Zelenskis.
G.Nausėda sako, kad šiame susitikime buvo sutarta dėl konkrečios karinės gynybinės pagalbos Ukrainai.
Ž.Pavilionis taip pat minėjo, kad būtina toliau intensyviai dirbti tarptautinėje erdvėje telkiant pagalbą Ukrainai. Pavyzdžiui, jo teigimu, ukrainiečiams būtina suteikti efektyvesnes oro gynybos priemonės.
Ž.Pavilionis teigė, kad, tarkime, 2008 metų rugpjūčio 13 dieną, kai Rusijos naikintuvai pradėjo sukti ratus virš Tbilisio, tuometis JAV prezidentas George'as Bushas pakėlė amerikiečių lėktuvnešį Sakartvelo link. Kas, pasak politiko, pristabdė Tbilisio šturmą.
„Manau, visi turime raginti Ameriką bent jau tuos humanitarinius koridorius, bent jau tuos miestus, kurie šiuo metu yra supami ir civiliai naikinami, prisimenant Vakarų Berlyno praktiką, pademonstruoti ryžtą ne tik ekonominėmis sankcijoms, kurios privalo būti griežtinamos, bet ir karine jėga sustabdyti šią žudančią mašiną. Dėl to kalbamės kiekvieną dieną iš esmės parlamentarų lygmeniu.
Tačiau šie sprendimai yra tikrai aukščiausio lygio daromi tam tikrose sostinėse ir todėl mūsų pareigūnai ar atstovai aukščiausio lygio ir kitokio, apsilankę tose vietose, gali tą ukrainiečių patirtį ir skausmą tiesiogiai perduoti į tas sostines, be kurių sprendimo mes to tikslo nepasieksime“, – pažymėjo jis.
Reikia būti Ukrainoje
Seimo URK vicepirmininkas „valstietis“ Giedrius Surplys sakė pritariantis tam, kad politikai vyktų į Ukrainą.
„Manau, kad būti Ukrainoje net ir karo sąlygomis yra labai prasmingas prisidėjimas prie ukrainiečių kovos už visos Europos saugumą ir laisvę.
Tiktai vėlgi nežinau, ar situacija, kai ministras ar yra Ukrainoje, ar nėra, mes nežinome, ir niekas, net premjerė negali to nei patvirtinti, nei paneigti, yra ta situacija, kuri galėtų raminti Lietuvos žmones, Lietuvos gyventojus“, – svarstė jis.
G.Surplio teigimu, informaciją apie G.Landsbergio vizitą reikėtų skelbti viešai.
Pasak jo, situacija puikiai suprantama, visi bandome padaryti tai, ką galime, kad padėtume Ukrainos žmonėms.
Tačiau, jo nuomone, pavyzdžiui, kai kurių Seimo narių kelionės į Ukrainą ne visiškai atitinka Seimo statuto nuostatas.
„Nes tam reikia gauti Seimo valdybos pritarimą, kai vyksta sesija. Kai, pavyzdžiui, Paulius Saudargas, kuris pats yra valdybos narys, važiuoja į Ukrainą valdybai nepritarus arba net nežinant, tada gali kilti įvairiausių nenumatytų situacijų. Ypač turint omeny, kad Lietuvoje irgi paskelbta nepaprastoji padėtis ir Seimo narių gali prireikti bet kada Vilniuje“, – sakė G.Surplys.
Seimo URK vicepirmininkas pakartojo, kad Ukrainoje reikia ir prasminga būti. Tačiau vykti į kariaujančią šalį, jo manymu, reikėtų pagal nustatytą tvarką.
Proceso dalis
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė sakė, kad po vizitų bus įdomu sulaukti komentarų.
Šiomis politikų kelionėmis, anot politologės, demonstruojamas palaikymas Ukrainai. Tačiau kartu vizitų metu bus aptarti ir svarbūs reikalai, tolesnis pagalbos teikimas.
„Palaikymas ir koordinavimas, kaip mes matome, tarp Europos vadovų vyko ir vyksta. Viena vertus tai turbūt tam tikra proceso dalis. Kaip tas procesas vyksta, pasimatys, kai mes jį pabaigsime ir atsigręšime atgal“, – komentavo ji.
D.Jakniūnaitės teigimu, tai, kad minėti vizitai į Ukrainą vyksta būtent dabar, susiję ir su tuo, jog karo veiksmai ten kažkiek stabilizavosi, kad ir kaip liūdnai skambėtų, prasideda tam tikri rutininiai dalykai.
„Aišku, kas vyksta dabar, jau ir galima kažkokius dalykus pradėti šiek tiek planuoti. Nes saugumo klausimas išlieka labai stiprus – kiek ten tiems lyderiams važiuoti, kodėl ir kaip.
Tai, man atrodo, tam tikra proceso dalis, kuri svarbi ir kuri susijusi iš dalies su tuo, kad tam tikri dalykai jau nusistovėjo. Sankcijos priimtos, daug sprendimų, daug deklaracijų padaryta. Dabar ieškoma kitų būdų ir kitų variantų, kaip kalbėtis ir palaikyti“, – aiškino VU TSPMI dėstytoja.
Dabar ieškoma kitų būdų ir kitų variantų, kaip kalbėtis ir palaikyti.
Nors kai kurie politikai mano, kad ir kiti valstybės vadovai, tarkime, G.Nausėda, turėtų vykti į Ukrainą, D.Jakniūnaitės nuomone, nereikėtų automatiškai tik dėl „paukščiuko“ ten važiuoti. Ji pažymėjo, kad tame turi būti prasmė.
Kalbėdama apie situaciją Ukrainoje, politologė pabrėžė, matanti riziką, kad gali rastis savotiškas nuovargis. Žinios apie karą yra nemaloniai pasikartojančios – kažką sušaudė, kažką susprogdino, vyksta derybos, kuriose niekas normaliai nesprendžiama. Todėl svarbu išlaikyti tarptautinį dėmesį tam.
