Ketvirtadienio rytą Kretingoje stipriai lijo. Nepaisant to, į darbus skubėję kretingiškiai ant stotelių, laiptinių durų, stenduose pastebėjo plakatus neperšlampančiose įmautėse.
Plakatuose matoma 14 tarybos narių nuotraukų su politikų gimimo datomis. Klausiama: „Galbūt matėte šiuos asmenis? Kurie Kretingos gyventojų nuomone per viešą 29-ą Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdį galimai padarė nusikalstamą veiką pagal BK 300 str. Norėtume juos apklausti dėl vykdomo pilietinio tyrimo“ (kalba netaisyta – aut.past.).
Šis plakatas mieste atsirado diena po to, kai Kretingos rajono savivaldybės meras A.Kalnius kreipėsi į prokurorus dėl galimo dokumentų klastojimo (Baudžiamojo kodekso straipsnis dėl tokios veikos ir minimas plakate, – aut.past.).
Vėliau socialiniuose tinkluose pasireiškė ir galimas plakatų autorius. Jaunas kretingiškis rašė: „valdančiajai daugumai noriu pasakyti, kad plakatai yra ženklas, kad, mes, Kretingos gyventojai domimės miesto valdymu, suprantame kas vyksta ir kad netoleruosime jūsų nusikalstamo elgesio prieš mūsų DEMOKRATIŠKU būdų išrinktą atstovą. Jeigu sugebame pakabinti plakatus, į balsavimą irgi nueisime!“
Meras: „Pats vieną nuplėšiau“
15min pakalbintas Kretingos rajono savivaldybės meras A.Kalnius teigė jau matęs plakatus mieste.
„Mačiau. Vieną nuplėšiau nuo savivaldybės durų“, – pridūrė politikas.
Jis tikino nežinąs, kas yra jų autorius. Tai esą galima nesunkiai išsiaiškinti peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus prie savivaldybės.
„Ne, aš tikrai nežiūrėsiu, nesileisiu iki to“, – aiškino meras.
Anot jo, tai, kas įvyko mieste, – „paseka sprendimų, politikų priimtų anksčiau“.
Jau prieš kelis mėnesius A.Kalnius, mero rinkimus laimėjęs su komitetu „Kretingos kraštas“, liko be daugumos Kretingos rajono savivaldybės taryboje.
Ją meras padavė į teismą po to, kai turėjo atsisakyti dviejų iš trijų patarėjų, nors tokią teisę jam numato įstatymas.
Negana to, suklibėjo ir paskutiniojo patarėjo, klaipėdiečio buvusio žurnalisto, kurį laiką patarinėjusio Klaipėdos miesto merui Vytautui Grubliauskui, Alberto Barausko kėdė.
Praėjusią savaitę per Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdį grupė politikų pateikė sprendimo projektą dėl paskutinės mero patarėjo pareigybės panaikinimo.
Tačiau A.Kalnius suabejojo dokumento autentiškumu, nes dokumentas, kurį jis gavo, skyrėsi nuo originalo kopijos, įkeltos į dokumentų valdymo sistemą „Kontora“.
Įtaręs, kad dokumentas galėjo būti suklastotas, meras trečiadienį kreipėsi į prokuratūrą taip pradėdamas dar vieną teisinį žygį prieš savivaldybės tarybos narius.
„Man liūdna, kad tokiais veiksmais norima kiršinti visuomenę“, – teigė A.Kalnius, turėdamas galvoje ir galimą dokumento klastojimą, ir plakatus mieste.
Jis tikino kategoriškai nepritariąs plakatų kabinimui ir pats savo pavyzdžiu rodo, kad geriau eiti teisiniu keliu. Meras į teismą ketina kreiptis ir po to, kai jo patarėjas A.Barauskas gavo įspėjimą apie atleidimą iš darbo.
„Nepavykusi viešųjų ryšių akcija“
Kretingos rajono savivaldybės administracijos vadovas Egidijus Viskontas teigė, kad vaizdas mieste – prilygtų „nepavykusiai viešųjų ryšių akcijai, prasilenkiančiai su morale“.
Jis pastebėjo, kad plakatų vietos pasirinktos neatsitiktinai. Nors tai – viešosios erdvės ir siekta, kad juos pamatytų kuo daugiau žmonių, vietos nepatenka į miestą stebinčių vaizdo kamerų akiratį.
„Versija yra paprasta: kai rajone įtampa – siekiama išsaugoti mero patarėjo pareigybę. Taip rajono gyventojai tampa vieno žmogaus įkaitais. Iš tiesų aš čia įžvelgiu ir neapykantos kurstymą. Juk plakate atsiradę žmonės yra ir gydytojai, ir pedagogai. Kaip jiems jaustis, kai metami tokie kaltinimai?“ – svarstė Kretingos rajono savivaldybės administracijos vadovas.
Plakate atsiradęs tarybos naujokas Tomas Abelkis pokalbį pradėjo bandydamas juokauti.
„Galima pažiūrėti su humoru – tai nemokama reklama. Kita vertus, graudu, kad tenka imtis tokių priemonių“, – kalbėjo politikas, Lietuvos socialdemokratų partijos narys.
Dar tik keliuose tarybos posėdžiuose dalyvavęs politikas tikino, kad tiesiogiai išrinktas meras pirmiausiai turėtų elgtis kaip lyderis. Šioje situacijoje, kai pats meras jau padavęs į teismą savivaldybės tarybą, apskundęs prokuratūrai, esą sunku tikėtis lyderiškų savybių.
„Tai, kas vyksta Kretingoje, labiau yra pasekmė. Pasekmė tiesioginių merų rinkimų: daugumos palaikymą praradęs meras demonstruoja desperatišką elgesį, neturi palaikymo. Anksčiau merą rinkdavo taryba ir, šiam praradus pasitikėjimą, tarybą jį ir atleisdavo. Tiesioginiai rinkimai mus atvedė į šį tašką. Ir ne tik mus, tas pats ir Kretingos rajone, ir Plungėje, kur merui žadama interpeliacija“, – kalbėjo T.Abelkis.
Politologė: „Tai buvo galima numatyti“
Politologė Klaipėdos universiteto lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili teigė, kad situacija Kretingoje – unikali.
Nors situacijų, kai merai praranda daugumos palaikymą, yra ir daugiau – Klaipėdos rajonas, kur vos prieš kelias savaites susibūrė nauja koalicija, o per neeilinį savivaldybės tarybos posėdį buvo atleistas administracijos vadovas Artūras Bogdanovas ir vicemerė Violeta Riaukienė.
Abu jie laikyti Klaipėdos rajono mero Broniaus Markausko žmonėmis.
Slidi situacija ir pačiame Klaipėdos mieste, kur taip pat stebimas koalicijos tirpimas.
„Viena vertus, tai pasekmė tiesioginių merų rinkimų. Tai, kad nebuvo suformuota sistema. Juk Vakarų valstybėse, kaip Vokietijoje, netgi Lenkijoje, merai tampa vykdomosios valdžios atstovais, ne tarybos vadovais“, – komentavo politologė.
Anot jos, buvo laiko klausimas, kada iškils tokia problema – kaip merui, neturinčiam politinio palaikymo, vadovauti rajonui. Politologė tikino stebinti ir kaip pasisuks procesas, kai meras padavė tarybą į teismą.
„Tai visiškai unikalu. Dar neteko girdėti, kad kur vyktų toks procesas“, – kalbėjo G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
Paprašyta pakomentuoti, kaip vertina Kretingoje atsiradusius plakatus, politologė buvo lakoniška: „Tai tiesiog politinės kultūros klausimas.“
„Valdžios institucijos turi rodyti pavyzdį. Jei yra abejonių dėl dokumentų klastojimo – tam yra teismai“, – kalbėjo pašnekovė.
