Ilgametę teisėjo praktiką turintis K.Ramelis netikėtai atsidūrė Liustracijos komisijos vėl iš naujo inicijuotų ekspremjerės Kazimieros Prunskienės galimų sąsajų su sovietinėmis saugumo struktūromis paieškų epicentre.
Nors Generalinė prokuratūra neįžvelgė pagrindo atlikti tyrimą dėl K.Ramelio veiklos šiame kontekste, viešoje erdvėje apie politiku tapusį teisėją pradėta „tekinti“ nauja informacija.
Ieškojo kabliukų
– Su K.Prunskienės byla nesate susijęs, bet viešoje erdvėje suformuota kitokia nuomonė?
– Taip, suformuota. Ar jūs girdėjote Liustracijos komisijos pirmininką A.Urmoną sakant, kas 2002 metais Vilniaus apygardos teisme (VAT) išnagrinėjo K.Prunskienės bylą (joje paskelbtas politikei palankus šiuo metu Liustracijos komisijos ginčijamas sprendimas – red.)? Jis iš pradžių kalbėjo, kad aš išnagrinėjau, vėliau jau teigė, kad Giedrius Baziulis (buvęs VAT teisėjas). Nė karto nepasakė, kad bylą nagrinėjo trijų teisėjų kolegija: Petras Jaržemskis, Šarūnas Račkauskas ir G.Baziulis. Pastarasis, remiantis bylų skirstymo taisyklėmis, pakeitė susirgusią ir į ligoninę atsigulusią teisėją Danutę Gasiūnienę.
Jeigu, kaip tvirtina A.Urmonas, aš toje byloje susitariau su G.Baziuliu, nes šis buvo neva susikompromitavęs, ir galėjau daryti jam įtaką, tai galiu pasakyti: teisėjas G.Baziulis tuo metu, kai buvo paskirtas nagrinėti tą bylą, susikompromitavęs nebuvo. Bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė vienbalsiai 3–ų teisėjų kolegija, o ne G.Baziulis.
A.Urmonas teigia ir tai, kad G.Baziulis išteisino K.Prunskienę, o K.Ramelis sprendimą vizavo. Tai absurdas – sprendimai nevizuojami! Pasirodo, teisės profesorius net šio elementaraus dalyko nežino.
– Kaip manote, kodėl jūs įveltas į šią istoriją?
– Kaip įtikinti skaitytojus ir klausytojus, kad sprendimas blogas? Jei pasakysi, kad bylą nagrinėjo trys teisėjai, nieko bendro su K.Prunskiene neturintys, – kas patikės, kad sprendimas blogas? O jei teigi, kad tai darė K.Ramelis, kurį K.Prunskienė vėliau įrašė į savo partijos rinkimų sąrašą (buvo net skelbiama, kad į Seimą patekau pagal tą sąrašą, nors mane išrinko vienmandatėje apygardoje), žmonėms pasidaro lyg ir viskas aišku.
Iš tiesų tai yra absoliutus melas. Niekada nebuvau ir nesu K.Prunskienės partijos narys. Partijos sąrašuose atsidūriau kaip daugelis: prieš rinkimus visos partijos stengiasi į sąrašus įrašyti kuo daugiau visuomenei žinomų asmenų. Turbūt buvau vienas iš tokių, nes vietą sąrašuose man siūlė ne viena partija.
Įtakos turbūt turėjo ir kiti dalykai. 2004 metais vykstant rinkimams į Seimą vėl prasidėjus vajui dėl K.Prunskienės bendradarbiavimo su KGB, Aukščiausiasis Teismas (AT) gavo europarlamentaro Vytauto Landsbergio laišką. Jame prašyta išsiaiškinti, kokie buvo mano santykiai su K.Prunskiene, kai dirbau Švenčionyse, ar mes nesame giminės, taip pat – kaip priimtas sprendimas teisėjų pasitarimų kambaryje (kaip kuris teisėjas balsavo, kokie buvo motyvai). Tai rodo, kad V.Lansbergis, inicijavęs K.Prunskienės bylą, buvo suinteresuotas jos baigtimi ir domėjosi bylos eiga. Tada kas gali paneigti, kad nedarytas spaudimas AT teisėjai, nagrinėjančiai bylą? Juk tai buvo 1992–ieji.
Kai man nurodė parašyti paaiškinimą, aš parašiau, kad V.Landsbergiui reikia susipažinti su atitinkamu Baudžiamojo kodekso straipsniu, kadangi teisėjų pasitarimo kambario paslapčių žinoti neleidžiama niekam, tos informacijos negali viešinti ir patys teisėjai. Galbūt ką nors užgavo tas mano atsakymas – nežinau.
Užkliuvo tiltas
– Jums buvo prikišta ne tik neva suteikta pagalba K.Prunskienei. Šį pavasarį paskleista žinia, kad atsidėkodama ji padėjo pastatyti naują tiltą per kelią į jūsų sodybą?
– Buvo teigiama taip: kadangi esą padėjau K.Prunskienei, o jos sūnus eina Švenčionių rajono vicemero pareigas, jie turėjo įtakos, kad mums – trims teisėjams – už mokesčių mokėtojų pinigus būtų pastatytas tiltas per Meros upę Švenčionių rajone. Iš visos medžiagos galima buvo suprasti (turbūt siekiant sukelti gyventojų nepasitenkinimą), kad statomas naujas tiltas, nors iš tikrųjų tik rekonstruotas senasis. Kai, tarp kitko, „Lietuvos žiniose“ parašoma, kad „tris teisinės minties galiūnus parklupdė paprastas godumas“ – tai jau viršūnė! Juk aš pats nustebau, kai buvo pradėta remontuoti tiltą. Tuo metu nebuvau nei Seimo narys, nei teisėjas – paprastas pensininkas.
Girdėjau ir dabartinio Liustracijos komisijos pirmininko A.Urmono išvedžiojimus, kad reikia atlikti vos ne desovietizaciją, peržiūrėti buvusių komunistų praeitį. Pirmininkas ne kartą tvirtino, kad buvę komunistai yra gal net blogesni nei kagėbistai.
Tilto, koks stovėjo, būtų užtekę ir man, ir dar turbūt mano vaikams lengvąja mašina važinėti. Bet kai užklausiau Susisiekimo ministerijos (turiu raštą), jie atsakė, kad dar 2003 metais buvo atlikti bandymai, nustatyta, kad tiltas, statytas 1963 metais, yra avarinės būklės. Kai juo pradėjo važiuoti didžiulės mašinos, miškavežiai su galingomis priekabomis, matyt, remonto tikrai prireikė.
Kelias, kuris per tiltą esą veda į mano sodybą, yra respublikinis, veda į pasienį, šalia kelio – trys gyvenvietės. Ten – ir mano žmonos tėviškė, kurioje ji registruota ir gyvena, sėkmingai ūkininkauja.
– Informacija apie naują tiltą pasirodė praėjus gerokam laikui nuo jo remonto, tada, kai įsivėlėte į ginčus su A.Urmonu?
– Turiu tam tikrų pamąstymų. Pagrindinis tikslas, matyt, yra įrodyti, kad dar 2003 metais VAT priimtas sprendimas dėl K.Prunskienės yra blogas. Aš pats niekada nesakiau – geras tas sprendimas ar blogas, bendradarbiavo su KGB K.Prunskienė ar ne, nes tų dalykų nežinau. Su ta byla susipažinau tik tada, kai buvo pradėta eskaluoti mano pavardė.
Praeities klaustukai
– A.Urmonas dėl jūsų ir buvusio teisėjo G.Baziulio kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, bet ji nerado pagrindo pradėti tyrimo. Jūs savo ruožtu prašote pradėti bylą Liustracijos komisijos vadovui?
– Kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas patraukti A.Urmoną baudžiamojon atsakomybėn dėl įžeidimo, šmeižimo, pareigūno įgaliojimų viršijimo. Juk A.Urmonas, kurio vadovaujamos Liustracijos komisijos pareiga yra vertinti įrodymus, pats pradėjo juos rinkti.
Antra, galiojant teismo sprendimui (o galiojantys teismo sprendimai yra privalomi visiems be išimties pareigūnams), A.Urmonas viešai jį neigia, sakydamas, kad sprendimas blogas. Ką mes dabar leidžiame – absoliutų teisinį nihilizmą, į kurį niekas nereaguoja?
Aš girdėjau ir dabartinio Liustracijos komisijos pirmininko A.Urmono išvedžiojimus, kad reikia atlikti vos ne desovietizaciją, peržiūrėti buvusių komunistų praeitį. Pirmininkas ne kartą tvirtino, kad buvę komunistai yra gal net blogesni nei kagėbistai.
Labai keista girdėti tokius pareiškimus iš žmogaus, kuris pats ilgą laiką buvo labai aktyvus komunistas ir net sovietinės milicijos aukštas karininkas. Žinia, kad toks žmogus vadovauja Liustracijos komisijai, kelia didelę nuostabą.
– Jūs turite konkrečių žinių apie A.Urmono eitas aukštas pareigas sovietinėje milicijoje?
– Jam pulkininko laipsnis suteiktas jau po Nepriklausomybės paskelbimo, bet mes žinome, kad net ir tada nebūdavo teikiamas aukštesnis kaip viena ar dviem pakopomis nei jau turėtas laipsnis.
A.Urmonas negalėjo neturėti laipsnio, nes Minsko aukštojoje milicijos mokykloje dėstė specialiąsias disciplinas. Netvirtinu, bet manau, kadangi Minsko mokykloje buvo rengiami ir KGB darbuotojai, kažkurias grupes jis irgi mokė. Visa tai galima išsiaiškinti pasiteiravus Vidaus reikalų ministerijoje, kur turi būti likusi jo asmens byla.
Įvairių išvadų gali kilti pasižiūrėjus į A.Urmono biografiją: aktyvus komunistas, su gauta rekomendacija studijavęs Maskvoje, ten apsigynęs daktaro disertaciją, dėstęs Minsko milicijos mokykloje specialiąsias disciplinas. Žinote, tam reikia turėti pasitikėjimą.
Užstrigęs darbas
– Tokiu atveju turėtų kilti klausimų, kaip toks žmogus galėjo tapti Liustracijos komisijos pirmininku?
– Aš, pavyzdžiui, neatmetu galimybės: kas žino, ar dabartiniame Valstybės saugumo departamente (VSD) nėra infiltruotų buvusių KGB darbuotojų, kurie gali būti suinteresuoti „prastumti“ savo žmones į tokias pareigas. Liustruodami vienus, jie paslėptų savus, o kitus, parodydami buvus „labai patikimus“, maišytų su purvais, ypač jeigu žmogus visuomenei gerai žinomas.
– Ar dėl to negali kilti abejonių dėl pastarųjų pusantrų metų Liustracijos komisijos veiklos?
– Kad Liustracijos komisijos darbas abejotinas sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas. Jis viešai teigė, kad per minimą laiką Liustracijos komisija išaiškino tik du bendradarbiavimo atvejus, o iš 100 peržiūrėtų bylų išnagrinėjo vos 14. Be to, vienas tų dviejų išaiškinimų – grįžimas prie K.Prunskienės bylos, kuri visapusiškai nagrinėta teisme ir jokių naujų aplinkybių Liustracijos komisija nerado.
Pastebėtina, kad Liustracijos komisijos narys yra ir kitas žinomas teisininkas, mokslų daktaras Petras Ragauskas. Jo nuomonė dėl K.Prunskienės bylos yra kardinaliai priešinga A.Urmono nuomonei.
Be to, peržiūrėti teismo sprendimą atnaujinus procesą gali tik teismas, bet ne A.Urmonas su savo komisija. Beje, A.Urmono komisija K.Prunskienės bylą „studijavo“ beveik metus, nors teismas ją išnagrinėjo per kelis posėdžius.
Juodinama valstybė
– Kaip galima būtų pasiekti, kad Lietuva eitų teisės keliu, be dabar dažno politikavimo?
– Pasiekti galima. Tik nesuprantu VSD pozicijos – esu parašęs jo vadovui Povilui Malakauskui, bet gavau atsakymą, kad turėčiau kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Rašiau, kad A.Urmonas dergia visas valstybės institucijas ir, manau, taip stengiasi sukurstyti visuomenę. Tarkime, vyksta Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės posėdis. A.Urmonas viešai kalba, kad Lietuvoje nieko negalima padaryti, kadangi visi įstatymai priimami blogi, visose institucijose įsitvirtinę buvę komunistai – kagėbistai, nurodo net asmenų, esą blogesnių net už kagėbistus, pavardes, pavyzdžiui, Seimo narį Liudviką Sabutį, nekalbant jau apie mane, nors L.Sabutis savo ištikimybę Lietuvai įrodė seniai.
Pasauliniu mastu aiškina, kokia Lietuvoje bloga padėtis, kad reikia priimti naują įstatymą, visus liustruoti. O kas rengiasi liustruoti? Pats buvęs komunistas.
Redakcijos pastaba. Gavusioms K.Ramelio atsakymus, LŽ nesunku prisipažinti, kad suklydo: redakcija atsiprašo Seimo nario Konstanto Ramelio dėl tikrovės neatitinkančių žinių, neva tiltas Švenčionių rajone per Meros upę jam buvo specialiai pastatytas.
