Tuo metu teisėsaugos institucijų atstovai tokius kaltinimus atmeta, vadina juos nepagrįstais ir nepadoriais.
Šią savaitę Vilniuje Seime vykusioje spaudos konferencijoje Seimo narys valdančiosios konservatorių frakcijos atstovas Rytas Kupčinskas pareiškė, jog klaipėdietei Eglei Kusaitei iškelta byla dėl įtariamo terorizmo yra Lietuvos valstybės gėda.
Politiniai kaliniai, tremtiniai ir disidentai pareiškė, kad ši byla turi būti nutraukta ir tai esąs valstybės garbės reikalas.
Spaudos konferencijoje dalyvavę politiniai kaliniai, tremtiniai ir disidentai pareiškė, kad ši byla turi būti nutraukta ir tai esąs valstybės garbės reikalas.
Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Endriukaitis, Lietuvos politinių tremtinių ir kalinių sąjungos atstovai Petras Gvazdauskas ir Petras Musteikis bei disidentė Nijolė Sadūnaitė, priklausantys Pasipriešinimų okupacijai darbo grupei, pristatė savo pareiškimą „Dėl VSD, prokuratūros ir teismų valstybinės, teisinės, politinės ir istorinės sąmonės lūžio“.
Šiuo pareiškimu smerkiamos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus, generalinio prokuroro Dariaus Valio ir Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus Gedimino Grinos veikos, „kaip teisiškai, politiškai, morališkai ir istoriškai revizuojančios istoriją, nevaldančių situacijos ir nuolankiai patarnaujančių Rusijos FSB savo veiklos įslaptinimo pastangomis“.
„Jų vadovaujamos struktūros veikia sulaužyta valstybine sąmone, atitrūkusios nuo konceptualių Lietuvos valstybės suvereniteto ir moralės pagrindų, elgiasi formaliai, žaidžia procedūrų visagalybe, apsidraudėliškai, veikia be visuomenės įsitikinimo, vieni kitus remia be valstybės suvereniteto, savigarbos, išdidumo principų“, – rašoma pareiškime, kuris ir kita medžiaga išsiųsti prezidentei ir dar šešioms šalies institucijoms.
Reaguodamas į šį pareiškimą Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius BNS sakė, gerbiąs visas žmonių nuomones, jie turi teisę ją išsakyti, bet tai nereiškia, kad ta nuomonė yra vienintelė ir teisinga. Jis pažymėjo, kad nei Aukščiausiojo Teismo, nei kitų teismų pirmininkai neturi teisės kištis į bylų nagrinėjimą, tačiau vadinti pareigūnus esą dirbant Rusijos saugumui, G.Kryževičius manymu, „yra tiesiog nepadoru“.
Generalinė prokuratūra sako, kad pareiškime keliamas Lietuvos prokuratūros vykdomo tarptautinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose klausimas, yra prokuratūros funkcija, kuri su trečiosiomis valstybėmis vyksta ratifikuotų tarptautinių sutarčių ir dvišalių susitarimų pagrindu bei griežtai laikantis Lietuvos įstatymų, reglamentuojančių susižinojimą su užsienio valstybių įstaigomis.
G. Kryževičius: „vadinti pareigūnus esą dirbant Rusijos saugumui yra tiesiog nepadoru“
„Vykdant tarptautinį susižinojimą pagrindinis dėmesys skiriamas tam, kad teikiant teisinę pagalbą užsienio valstybėms nebūtų pažeisti žmogaus ir Lietuvos Respublikos piliečio teisės bei laisvės, visuomenės ir valstybės interesai. Pažymime, kad teisinė pagalba užsienio valstybėms nėra teikiama, jeigu jos teikimas galėtų pakenkti Lietuvos suverenitetui ar saugumui, visuomeninei tvarkai ar kitiems esminiams interesams. Tokios nuostatos yra įtvirtintos tiek tarptautinėse sutartyse, kurių dalyvė yra Lietuva, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Be to, šiems reikalavimams užtikrinti yra nustatytos prokuratūros vidaus procedūros“, – rašoma BNS atsiųstame Generalinės prokuratūros atsakyme.
VSD pareiškimą komentuoti BNS atsisakė.
Seime antradienį surengtoje spaudos konferencijoje P.Gvazdauskas teigė, kad Pasipriešinimo okupacijai organizacijų darbo grupė stebi ir analizuoja teisėsaugos struktūrų veiksmus okupacijos metais padarytų nusikaltimų įvertinimo požiūriu, taip pat santykį su šiuolaikinėmis užsienio represinėmis organizacijos, darančiomis žalą valstybės suverenumui.
„Mes stebime ir taip pat vertiname Lietuvos institucijų veiksmus Rusijos FSB atžvilgiu. Galima teigti, kad VSD, Generalinė prokuratūra ir teismai vykdo atviro bendradarbiavimo su FSB ir uolaus patarnavimo jai politiką. FSB Lietuvoje de facto pripažinta mūsų strategine bendradarbiavimo kovoje su terorizmu partnere, kas užmaskuoja jos vienpusę žvalgybinę veiklą Lietuvoje“, – sakė P.Gvazdauskas.
„Galima teigti, kad VSD, Generalinė prokuratūra ir teismai vykdo atviro bendradarbiavimo su FSB ir uolaus patarnavimo jai politiką“, – sakė P.Gvazdauskas.
Jis priminė, kad Rusija kategoriškai atmetė prašymus Medininkų žudynių byloje, Sausio 13-osios žudynių ir Viktoro Uspaskicho aukštojo mokslo diplomo įgijimo pagrįstumo tyrimuose.
„Kur čia santykių su Rusija lygiateisiškumas? (...) Tuo tarpu Rusijai suteikiami duomenys apie Lietuvoje gyvenančius čečėnus ir jų veiklą. Maža to, vidaus reikalų ministerija šiemet sausio 18 dieną pasirašė sutarties projektą su Rusija dėl bendradarbiavimo nusikalstamumo srityje, pagal kurį Lietuva teiks asmens duomenis ir įslaptintą informaciją“, – stebėjosi P.Gvazdauskas.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Nepriklausomybės akto signataras A.Endriukaitis sakė, kad E.Kusaitės byloje nejaučiama pasitikėjimo.
Jis priminė, kad Didžioji Britanija, po A.Litvinenkos nužudymo nutraukė bendradarbiavimą terorizmo srityje.
„Mūsiškiai moja ranka į sąjungininkų poziciją, nuostatas ir bendrauja kaip su draugiška, patikima struktūra ir sistema“, – sakė A.Endriukaitis.
E.Kusaitė buvo sulaikyta 2009 metų spalį. Ji kaltinama kūrusi organizuotą grupę teroro aktui įvykdyti bei besirengusi susisprogdinti Čečėnijoje strateginės reikšmės objekte.
Daugiau nei devynis mėnesius suimta buvusi klaipėdietė šiuo metu yra laisvėje, jai skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paimti dokumentai.
Pernai gruodį Rusijoje nuteisti E.Kusaitės bendrininkai brolis ir sesuo čečėnai Apti ir Aišat Magmadovai. Jiems skirtos atitinkamai šešerių ir dvejų metų laisvės atėmimo bausmės.
Lietuvos prokurorų duomenimis, E.Kusaitė buvo užmezgusi ryšius su islamistinėmis grupuotėmis ir rengėsi teroro aktui nepriklausomybės nuo Rusijos siekusioje Šiaurės Kaukaze esančioje Čečėnijos Respublikoje. Pasak Rusijos prokuratūros, A.Magmadovas ir jo sesuo naudodamiesi mobiliuoju telefonu bei internetu įkalbinėjo Lietuvos pilietę E.Kusaitę dalyvauti grupuotėje ir susisprogdinti viešoje vietoje Rusijoje.
Vilniaus apygardos teismas prie E.Kusaitės bylos grįš rugpjūčio 20 dieną. Ji teigia, kad nuo pat paauglystės buvo įtakojama VSD ir provokuojama.
Šioje byloje liudytoju apklaustas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas. Jis paliudijo, kad 2010 metų birželį paprašė atlikti tarnybinių tikrinimų dėl vidinės kontrolės mechanizmų. Tikrinimai buvo atlikti ir baigti 2011 metų kovo mėnesį.
„Atlikus vidinius tyrimus komitetas ir aš buvau supažindinti. Buvo nustatyti vidinės kontrolės mechanizmo trūkumai, kurie, manau, atsispindėjo šios bylos rezultatuose. Vienintelę savo nuomonę galėčiau išsakyti, kad profilaktinės priemonės, kurios įprastinės VSD veikoje, jos nebuvo atliekamos“, – sakė A.Anušauskas.
Jis teigė, kad VSD turi rinkti žvalgybinę informaciją, bet, esant reikalui, gali imtis neviešų priemonių, įspėti nusikaltimus darančius asmenis dėl pasekmių, bet to nedarydavo.
