59 proc. šalies gyventojų S.Skvernelį vertina palankiai ir tik 12 proc. nepalankiai, tačiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo, politologo Mažvydo Jastramskio teigimu, šis populiarumas neatspindi tikrosios politinės įtakos.
„Labai sunku pasakyti, kiek tvarus šis pasitikėjimas. Nelyginčiau jo su pasitikėjimu prezidente, kuris jau daug metų išsilaikantis. Man atrodo, kad dar anksti pasakyti, ar ministro Skvernelio šuolis į viršų nėra susijęs su jo matomumu užimant ministro postą“, – teigė M.Jastramskis. „Būna taip, kad žmogus užima tam tikras svarbias pareigas ir yra matomas, o kai jis netenka pareigų, smunka ir jo populiarumas visuomenėje“, – pridūrė politologas.
Padėjo konfliktas su Seimo pirmininke
15min kalbintas ekspertas pritarė nuomonei, kad vidaus reikalų ministro populiarumui padėjo ir atviras konfliktas su visuomenėje labiau neigiamai vertinama Seimo pirmininke Loreta Graužiniene.
„Politikoje svarbu, kad žmonės konkrečiose situacijose matytų prieš ką tu esi, jei pasakai savo poziciją, nebijai pasipriešinti prezidentei ar Seimo pirmininkei. Seimo pirmininkė yra, šiuo požiūriu, patogus oponentas. Ji savo pasisakymuose padariusi nemažai klaidų ir pačios jos reitingas yra ganėtinai nedidelis, tai ir bet kas kitas gali krautis sau kapitalą, parodydamas, kad yra ne toks, kaip jinai“, – konstatavo M.Jastramskis.
Politologo Vytauto Dumbliausko manymu, S.Skvernelio populiarumas rodo, kad visuomenė pasiilgo herojų. „Žmonėms reikia herojų, įsivaizduojamų stiprių asmenybių. Saulius Skvernelis ilgą laiką buvo statutinis pareigūnas ir neturėjo galimybių reikštis, bet dabar likimas mestelėjo jį į tokį postą, kuriame visuomenei patinka jo elgesys, drąsa“, – teigė V.Dumbliauskas.
„Prisiminkime, kaip jis apgynė tą pasienietį, kuris nušovė jauną kontrabandininką. Tam reikėjo stoti net prieš prezidentę“, – priminė politologas. „Jis išlaiko įvaizdį, kad yra rimtas pareigūnas, o jam trukdoma dirbti. Viešųjų ryšių prasme, jis pasinaudoja šiais konfliktais. Žmonėms patinka drąsa, tas kietas bičas, kuris nebijo pasakyti, kalba sklandžiai, aiškiai“, – sakė ekspertas.
„Jis galėjo likti statutiniu pareigūnu ir nebūtų pastebėtas. Policijoje dirba daug protingų žmonių, ne jis vienas, bet štai susidarė sąlygos, vadinamasis galimybių langas, ir jis juo pasinaudojo“, – pripažindamas S.Skvernelio populiarumo fenomeną kalbėjo V.Dumbliauskas.
Vilniaus mero populiarumo nuosmukio nesureikšmina
Pasak M.Jastramskio, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus populiarumo nuosmukis nėra daug pasakantis. R.Šimašius per kelis mėnesius išbarstė gyventojų palankumą – dabar teigiamai jį vertina 35,2 proc. respondentų (gruodį – 42,7 proc.), o neigiamai 20,6 proc. – beveik 4 procentiniais punktais daugiau nei prieš mėnesį, kai tokių apklausos dalyvių buvo 16,7 proc.
„Buvo besitikinčių, kad Remigijus Šimašius bus visiškai kitoks nei Artūras Zuokas, bet Vilniuje nėra baisiai didelių projektų, kurie būtų vykdomi, niekas per daug nepasikeitė“, – gyventojų vertinimus bandė racionalizuoti politologas, pridurdamas, kad 7 proc. nėra toks didelis skirtumas, kuris leistų daryti skambias išvadas.
V.Dumbliausko manymu, R.Šimašiaus vertinimą geriau atspindėtų tik Vilniaus miesto gyventojų apklausa. „Man, pavyzdžiui, visai neįdomi Klaipėdos mero veikla, aš Klaipėdoje būnu kokį kartą metuose“, – teigė jis, pabrėždamas, kad respondentai konkrečiai nevertino Vilniaus mero veiklos. „R.Šimašius yra lokalinio masto politikas, vietos valdžios atstovas, tad visoje šalyje atliekama apklausa nėra reprezentatyvi“, – konstatavo jis, pabrėždamas, kad net ir būdamas liberalų veidu, kitu miestų respondentams jis nėra labai aktualus.
Komentuodamas Darbo partijos lyderio Valentino Mazuronio populiarumą, M.Jastramskis atkreipė dėmesį, kad nemažai teigiamai ir tiek pat neigiamai vertinančių respondentų gali reikšti labai aiškiai segmentuojamą rinką.
„Tai reiškia, kad tau labai svarbu, jog tave palaikantys rinkėjai matytų, kad va tie kiti tavęs nemėgsta. Vis dėlto, nemanau, kad didelis neigiamai vertinančių respondentų skaičius yra didelis pliusas“, – sakė politologas.
Konservatoriams – pavojaus varpai
Vertindamas naujojo konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio rezultatus (neatsirado nei daugiau teigiamai, nei neigiamai vertinančių), M.Jastramskis nespindėjo optimizmu. „Nemanau, kad tai yra geras ženklas. Nors yra naujas lyderis, bet nieko tokio nebuvo padaryta, kad būtų pakeista nusistovėjusi daugumos gyventojų nuotaika, požiūris į juos. Faktas yra tas, kad tie, kas buvo palankūs, konservatorių rinkėjai, tai ir liko“, – konstatavo jis.
Tam pritarė ir V.Dumbliauskas, pabrėždamas, kad konservatoriai kenčia lyderystės problemą. „Problema atsirado dar anksčiau, kai partijos pirmininku buvo Andrius Kubilius. Ji buvo akivaizdi jau po 2012 metų Seimo rinkimų. Manau, kad Kubilius turėjo atsistatydinti jau 2013 metais, bet jis valdė dar dvejus metus, ir tai buvo klaida“, – teigė jis.
„Gabrieliui kažko trūksta. Galbūt tai amžius, patirties stoka, galbūt faktas, kad jis tiek daug nebūna Lietuvoje“, – svarstė politologas. „Jie turėtų rimtai svarstyti tai, bet, aišku, tai pačios partijos vidaus reikalas“, – pridūrė V.Dumbliauskas.
