Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TPSMI) docentas Mažvydas Jastramskis mano, kad prezidento rinkimuose D.Žalimas konkuruotų ne tik su I.Šimonytės balsais, bet ir galimu jaunesnių rinkėjų pasyvumu.
„Čia yra ne tiek konkuravimas, kiek mobilizacijos aspektas, ar pavyks pritraukti“, – BNS sakė politologas.
Privalumas – teisininko išsilavinimas
„Dainius Žalimas puikiai tinka jų partijai, jis yra buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, jis yra specialistas žmogaus teisių srityje. Jo pažiūros, vertinimas, kiek aš matau viešojoje erdvėje, labai sutampa su Laisvės partijos programa žmogaus teisių srityje“, – teigė M.Jastramskis.
Teisininko išsilavinimą, teisines žinias bei darbo patirtį Konstituciniame Teisme, kaip Laisvės partijos kandidato į prezidentus privalumus, įvardija ir R.Urbonaitė.
„Konstitucijos išmanymas atliekant prezidento funkcijas yra ne paskutinės svarbos. Ir teisminės valdžios išmanymas yra gana svarbus atsižvelgiant į tai, kad viena iš tų rimtesnių prezidento funkcijų yra teisminės valdžios formavimas. Prezidentas turi labai dideles galias formuojant teisėjų korpusą“, – kalbėjo politologė.
Tačiau, pasak R.Urbonaitės, D.Žalimo trūkumu prezidento rinkimuose gali tapti tai, kad jis nėra plačiai žinomas visuomenėje bei neturi politinės patirties.
„Jis neturi rinkimų kampanijų patirties, politiko patirties ir, žinoma, rinkimų kampanija jam bus naujovė. (...) Kitaip tariant, jį vis dėl to reikės įvedinėti į tą politikos rinką, į žmonių sąmonę kaip kandidatą“, – teigė politologė.
Patekti į antrą turą galimybių nedaug
VU TSPMI docentas M.Jastramskis D.Žalimo galimybes išeiti į antrą prezidento rinkimų turą vadino labai menkomis ir pridūrė, kad jo šansai laimėti – dar prastesni.
„Dainius Žalimas yra keliamas ideologiškai, programiškai labai nišinės partijos, kurią palaiko maža visuomenės dalis. Jos programa orientuota labai stipriai į tų vadinamųjų negatyvių politinių, pilietinių teisių plėtimą. Ji nėra, švelniai tariant, populiari Lietuvos visuomenėje“, – teigė politologas.
R.Urbonaitė sutiko, kad D.Žalimui patekti į antrą prezidento rinkimų turą bus sudėtinga, tačiau, anot politologės, tai priklausys ir nuo to, kaip Laisvės partijos kandidatas išgrynins savo programines nuostatas.
„Tai, ką jis dabar kalba apie teisingumą visiems (...) atvirumą, pagarbą visiems – tai, sakyčiau, kol kas gana šabloniški programiniai punktai, nes kažko labai išskirtinio mes tikrai neišgirdome“, – teigė politologė.
„Patekti į antrą turą bus labai nelengva užduotis, nes panašu, kad I.Šimonytės potencialas šiuo metu yra kiek didesnis“, – pridūrė ji.
Svarbu turėti savo kandidatą
M.Jastramskio manymu, Laisvės partija kandidatą iškėlė tam, kad rinkėjai turėtų galimybę balsuoti už šią politinę jėgą.
„Jei nekeli savo kandidato, tavęs nėra ir balsavimas šiaip yra įprotis. Laisvės partija yra nauja partija, jiems reikia kuo daugiau rinkimų, kuriuose jų rinkėjai balsuotų už kandidatą ar partiją, kur parašyta, kad jis yra iš Laisvės partijos“, – teigė politologas.
Anot jo, turėti savo kandidatą partijai svarbu ir dėl kitąmet vyksiančių Europos Parlamento, Seimo rinkimų.
„Priminimo apie partijos egzistavimą politinėje sistemoje aspektas dar svarbesnis dėl to“, – sakė M.Jastramskis.
R.Urbonaitė sutiko, kad savo kandidato iškėlimas prezidento rinkimuose reiškia, kad Laisvės partija jų metu bus matoma.
„Gana svarbu, kad ji (Laisvės partija – BNS) šitų rinkimų nepraleidžia, nes likti šone, kai kitos partijos kelia kandidatus, būtų tikrai ne koks signalas rinkėjams“, – kalbėjo politologė.
Šiuo metu D.Žalimas dėsto VDU ir Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės institute.
Apie kandidatavimą į prezidentus 2024 metais jau paskelbė premjerė I.Šimonytė, ją kelia valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į rinkimus deleguoja buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – buvusį krašto apsaugos viceministrą ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoją Giedrimą Jeglinską.
Kelsiantys savo kandidatūras rinkimuose taip pat pranešė buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, riaušių prie Seimo byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.
