Susijungusios dvi partijos įgytų kiekybinę balsų persvarą valdančiojoje centro kairės koalicijoje ir turėtų daugiau atstovų, nei šiuo metu koalicijoje turi dominuojanti Socialdemokratų partija.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute dėstantis politologas Alvidas Lukošaitis svarsto, kad jų susijungimas galėtų skatinti pokyčius Vyriausybėje ir santykiuose su prezidente.
„Tokie dalykai paprastai tradicinėse demokratinėse, išbandytose sistemose palieka savo pėdsaką – turi būti persiskirstymas: pozicijų, postų, portfelių ir panašiai. Tačiau mūsų sistema nėra tokia tradicinė, todėl sunku pasakyti, ką tai reikštų. Tai įneštų ko gero tam tikro papildomo galvos skausmo kitiems labai rimtiems politinio proceso veikėjams, figūroms, jeigu iškiltų klausimas dėl tam tikro persistumdymo politinėje daugumoje ir koalicinėje Vyriausybėje“, – mano politologas.
Jam pritaria ir kitas TSPMI dėstytojas Tomas Janeliūnas. Pasak jo, susijungus partijoms tektų peržiūrėti koalicinę sutartį.
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos politinis motyvas jungtis, anot politologo, galėtų būti noras stiprinti partijos poziciją koalicijoje po ne visiškai sėkmingų rinkimų.
„Šitas, kaip tik matematinis, dalykas gali iš esmės visą koaliciją pakeisti, nes formaliai tarsi reikėtų persvarstyti koalicinę sutartį ir susijungusi partija, kuri turėtų didžiąją dalį balsų Seime, galėtų pretenduoti ir į premjero poziciją. (...) remiantis naujais balsais Seime, reikėtų pertvarkyti visą koalicijos sudėtį. Čia jau galima tik spėliot, ar socialdemokratai sutiktų su tokiais reikalavimais. Bijau, kad tai galėtų vesti į visą koalicijos griūtį“, – kalbėjo politologas.
Pasak A.Lukošaičio, partijų susijungimas būtų beprecedentis, ir „tikrai netapatus atvejis Demokratinės darbo partijos ir socialdemokratų susijungimui, netapatus atvejis Tėvynės sąjungos ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos susijungimui ir visiems kitiems smulkesniems susijungimams“.
Jis atkreipė dėmesį, jog ir „darbiečiai“, ir „tvarkiečiai“ savo veiklą grindžia vienasmenio lyderio autoritetu, nevengia populizmo, joms trūksta atsakomybės prieš rinkėjus.
T.Janeliūno nuomone, „darbiečius“ jungtis su „tvarkiečiais“ gali skatinti ir vadinamoji „juodosios buhalterijos“ byla.
„Jeigu tai yra Darbo partijos iniciatyva, tai neišvengiamai galima sieti su būsimos Darbo partijos bylos baigtimi ir, šia prasme, gali būti, kad tiesiog bandoma stiprinti savo politines pozicijas, sukurti tam tikrą barjerą, užnugarį, dėl potencialiai galbūt nepalankių teismo sprendimų. Tai politine prasme galėtų būti toks motyvas“, – svarstė TSPMI dėstytojas.
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos politinis motyvas jungtis, anot politologo, galėtų būti noras stiprinti partijos poziciją koalicijoje po ne visiškai sėkmingų rinkimų.
Susijungus Tvarkos ir teisingumo su Darbo partijomis naujoji partija turėtų 39 mandatus Seime – vienu mandatu daugiau negu socialdemokratai.
