Vienų teigimu, Lietuvos partinės organizacijos demokratėja ir vis labiau orientuojasi į išsilavinusius rinkėjus, tuo metu kiti nemato nieko nauja nei buvo prieš ankstesnius rinkimus, tik tą pačią aklavietę partijų programų srityje ir priešrinkiminę reklamą, neadekvačią numatomam porinkiminiam darbui.
Vilniaus universtiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojo Alvido Lukošaičio teigimu, partijos kol kas nepersistengia besirodydamos viešumoje – jos apsiriboja plakatų, šūkių kūrimu bei susitikimais su rinkėjais. "Partinės organizacijos kol kas elgiasi adekvačiai – neracionalu poškėti tuščiais šūviais vasarą, kol rinkėjai politiškai apatiški. Jos kaupia savo arsenalus, o per oficialų rinkimų kampanijos startą pamatysime, kaip pokštels. Palinkėkim, kad kuo aktyviau ir gražiau viskas vyktų“, – BNS sakė A.Lukošaitis.
A.Lukošaitis pabrėžė keletą dalykų, kuo šiųmetis priešrinkiminis laikotarpis išskirtinis. Anot jo, visuomenė labiau informuojama apie partijų sąrašų sudarymą, be to, jos tampa demokratiškesnės bei skiria daugiau dėmesio savo programų kūrimui.
„Visuomenė sulaukia gerokai daugiau informacijos apie tai, kas vyksta partinėse organizacijose formuojant kandidatų sąrašus. Anksčiau tam būdavo skiriama daug mažiau dėmesio. Dabar ėmė veikti visokios reitingavimo sistemos – vienas svarbiausių partijų demokratiškumo, viešumo, atvirumo rodiklių“, – sakė A.Lukošaitis.
Anot jo, kita naujovė – kad į rinkimų programų rengimą partijose nebežiūrima taip atsainiai, kaip iki šiol. „Kai kurios programos iš pirmo žvilgsnio atrodo neblogos, matomas įdirbis. Nors neaišku, kaip jos bus pristatomos visuomenei, tačiau daug partijų jau skelbia savo dokumentus internete“, – teigė politikos analitikas.
Tuo metu kitas TSPMI politologas Tomas Janeliūnas, vertindamas priešrinkiminius procesus, tvirtino, kad politinės partijos šiuo laikotarpiu tesirūpina savo įvaizdžiu, per daug neakcentuodamos, ką norėtų veikti po rinkimų. Nieko naujo jos esą nerodo nei vertybiškai, nei „per reklamines akcijas“.
„Politinės jėgos rinkimams kol kas ruošiasi pakankamai pasyviai ir programine, ir politinių iniciatyvų prasme. Atrodo, kad daugelis jų linkusios pasirinkti grynai reklaminį rinkimų kampanijos akcentą ir siekia ne sudominti rinkėjus idėjinėmis naujovėmis, bet kuo daugiau rodyti jiems save“, – BNS sakė T.Janeliūnas.
Anot politologo, tokie priešrinkiminiai triukai kaip gerovės, tvarkos žadėjimas, skambūs šūkiai labai mažai kuo skiriasi nuo rinkimų agitacijos, vykusios prieš ketverius metus, tad gali nieko nesudominti. „Užlipti dukart ant to paties grėblio būtų sunku net ir nelabai išsilavinusiems žmonėms“, – tvirtino T.Janeliūnas.
Dauguma politikos analitikų sutiko, jog prieš prasidedant agitacijos laikotarpiui, aktyviausiai veikia opozicinės Seimo partijos. „Jos labiau stengiasi būti matomos, nes siekia, kad po rinkimų pasikeistų dabartinė situacija ir būtent jos prisidėtų prie naujos Vyriausybės formavimo“, – sakė T.Janeliūnas.
Iš opozicinių partinių organizacijų apžvalgininkai išskiria keletą, kurios, jų manymu, labiausiai stengiasi įtikti rinkėjams ir kurių veiksmai ateityje gali duoti geriausių rezultatų.
Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktoriaus Algio Krupavičiaus tvirtinimu, rezultatyviausia galima laikyti neoficialią Darbo partijos kampaniją. „Jai prieš rinkimus pavyko stabilizuoti savo reitingus, ir ji turi augimo perspektyvų“, – sakė politologas.
Tuo metu TSPMI dėstytojos Mortos Vidūnaitės nuomone, parengiamuoju rinkimų laikotarpiu efektingiausia yra partijos „Tvarka ir teisingumas“ politinė reklama. Politologės teigimu, ši politinė organizacija šiemet bando orientuotis ir į aukštesnio išsilavinimo rinkėjus.
Anot A.Krupavičiaus, kol kas aktyviai veikia ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS – LKD). „Tvarkiečiai ir darbiečiai neoficialią rinkimų kampaniją pradėjo veikdami daugiausia įvairiuose regionuose ir tiesiogiai bendraudami su rinkėjais, o Tėvynės sąjunga labiau matoma nacionalinėje arenoje, be to, jos populiarumui turėjo įtakos ir tai, kad neseniai prie jos prisijungė krikdemai“, – BNS sakė politikos analitikas.
T.Janeliūnas mano, jog TS – LKD ne tik rodo iniciatyvą artėjant rinkimams, bet ir turi potencialą pasiekti gerų rezultatų. „Konservatoriai turi didelių galimybių tapti partija, apie kurią galėtų suktis naujoji koalicija, kuri formuotų naujos Vyriausybės gaires. Jiems tenka tarsi daugiau atsakomybės, tad ir jų aktyvumas kol kas didesnis“, – kalbėjo apžvalgininkas.
Tuo metu valdančiosios politinės jėgos – socialdemokratai, valstiečiai liaudininkai, Naujoji sąjunga (socialliberalai), Liberalų ir centro sąjunga – pasak politologų, šiuo metu gana pasyvios. „Jų priešrinkiminis aktyvumas pasireiškia programų skelbimu bei kandidatų sąrašų formavimu“, – sakė A.Krupavičius. Nesėkmingiausiomis kampanijomis, anot jo, galima laikyti Naujosios sąjungos bei Liberalų ir centro sąjungos pastangas. Šių dviejų partijų reitingai kol kas krenta.
T.Janeliūno teigimu, susidaro įspūdis, kad valdantieji rengiasi rinkimams besivadovaudami pralaimėjimo nuotaikomis. „Dabartinė veikla mažai orientuota į politiką po Seimo rinkimų. Socialdemokratų, socialliberalų ir liberalcentristų elgesys nerodo, kad jie būtų linkę įgyvendinti porinkiminę politiką“, – sakė politologas.
