Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas A.Lukošaitis BNS sakė, jog bylos prieš partijas veikia visuomenės požiūrį į demokratiją.
„Teisėsaugos atstovai iš tikrųjų turi viską labai pasverti jausdami atsakomybę ir suprasdami, kad tokiose situacijose vienas ar kitas judesys užprogramuoja labai didelį rezonansą, kuris gali lemti ir politinį nestabilumą, ir labai stipriai paveikti visuomenės nuotaikas, apskritai politinės sistemos arba demokratijos kokybę“, – dėstė A.Lukošaitis.
Anot jo, partijos negalima prilyginti verslo organizacijai.
„Blogiausia, kai ilgos istorijos – ikiteisminiai tyrimai, teisminis nagrinėjimas – pasibaigia niekuo, tokiu būdu yra labai daug piktžolių pasėjama, kurios suželia negražiais dalykais. Bent jau turėtų būti įsivaizdavimas tam tikros perspektyvos ir tam tikros strategijos suvokimas, nes blogiausia, kai tokie veiksmai pasibaigia niekuo.
Tada mes patys save ardome, ėdame, griaužiame patys save, kapojame šakas, ant kurių sėdime. Turėtume suprasti, kad partijos pagal savo prigimtį, paskirtį ir reikšmę visuomenei, demokratijai nėra kažkas, ką galėtume prilyginti UAB ar AB. Tai yra tam tikri politinės veiklos, politinės galios instrumentai, o tai reiškia, kad jų įtaka neturi ribų arba tikrai ribos nėra tokios siauros, kaip AB ar UAB“, – kalbėjo A.Lukošaitis.
Anot jo, bylos prieš politikus gali pakenkti ir teisėsaugos autoritetui.
„Kaip žinote, santykis tarp teisės ir politikos yra labai slidus, labai glitus, čia labai lengva slystelėti ir labai lengva išsivolioti – ir tiems, kurie tokias situacijas užprogramuoja, ir tiems, kurie inicijuoja: turiu omeny politikus, partinių organizacijų veikėjus ir teisėsaugos atstovus (...).
Norėtųsi tikėti, kad tai yra pagrįsta, pasverta, o ne šiaip kažkokia akcija. Kalbant apie partijas, politinius veikėjus, politikus tokių akcijų mes dažnai matome viena ar kita proga, pavyzdžiui, artėjant kokiems nors rinkimas ar formuojant Vyriausybę. Deja, kritikos būtų galima pririnkti visą bagažą, kad iš tokių akcijų gaunasi nei šis, nei tas, neskaitant pakenkimo partinei demokratijos idėjai. Tai yra labai blogai“, – teigė politologas.
Tuo metu VU TSPMI profesorius T.Janeliūnas teisėsaugos veiksmus vertino kaip logiškus.
„Tyrimas pradėtas gana seniai, vienaip ar kitaip kažkokio rezultato reikėjo tikėtis. Šiuo atveju tai, kad galiausiai yra pareikšti kaltinimai, yra, matyt, logiškas pradėtų tyrimų rezultatas. (...) Būtų visiškas nepasitikėjimas mūsų teisėsaugos institucijomis, jeigu bandytume kaip nors šituo abejoti, bet pačios partijos, aišku, kaip tam tikros gynybinės taktikos visada ieškos kažkokių užkulisinių pretekstų, motyvų ir panašiai. Bemaž visi, kurie susiduria su kaltinimais, ieško papildomų paaiškinimų“, – sakė T.Janeliūnas.
Jo manymu, „Tvarkai ir teisingumui“ bandant išvengti atsakomybės, kaip tai savo atveju darė Darbo parija, gali įklimpti daugiau fizinių asmenų.
„Aš įsivaizduoju, kad jeigu bus norima išvengti atsakomybės partijai, kaip juridiniam asmeniui, tokių galimybių galbūt ir įmanoma surasti, nes precedentų yra, bet klausimas, ar tokiu atveju nebus perkelti įtarimai konkretiems asmenims – politikams. Partijos išsisukinėjimas nebūtinai reikštų, kad visiems pavyks išsisukti nuo galimų įtarimų“, – svarstė T.Janeliūnas.
STT valdančiajai partijai „Tvarka ir teisingumas“ trečiadienį pareiškė įtarimus dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo. Įtarimai politinei partijai, kaip juridiniam asmeniui, pateikti atliekant 2014 metų pabaigoje pradėtą didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu.
Įtariama, kad iš viso už pažadus ir susitarimus dėl poveikio, vykdant skirtingus viešuosius pirkimus, partijos „Tvarka ir teisingumas" naudai priimta didesnė nei 1,3 mln. litų (apie 377 tūkst. eurų) kyšių suma.
