Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis 15min sakė, kad prezidento motyvas neskirti L.Savicko ministru, nes šis esą „dar nėra įrodęs, kad galės greitai įgyvendinti reikšmingus pokyčius“, yra silpnas.
„Tiesą sakant, tai nėra stiprus argumentas, nes kaip mes turime suvokti tą spėjimą ir kur tas greitis pamatuojamas? Jei prezidentas taip teigia, reiškia, jis žino tokį asmenį, kuris galėtų spėti. Bet turime atsiminti vieną paprastą konstitucinį niuansą: ministrus teikia premjeras, o prezidentas tvirtina arba ne. Taigi prezidentas, atmesdamas kandidatą, negali pasakyti, kad jis turi savo kandidatą, jis turi laukti kito. Ir kitą tvirtinti arba netvirtinti“, – kalbėjo L.Bielinis.
Tiesą sakant, tai nėra stiprus argumentas, nes kaip mes turime suvokti tą spėjimą ir kur tas greitis pamatuojamas?
Pasak jo, jei visgi yra rimtesnių motyvų neskirti L.Savicko, juos prezidentas turi išdėstyti viešai.
„Jeigu prezidentas išties turi stiprius argumentus, įrodančius, kad gali būti geresni kandidatai, jis juos turi pateikti. Jeigu prezidentas neturi argumentų, o tiesiog konstatuoja, kad šio kandidato netvirtina, tai kyla klausimų, ar tie motyvai yra išties dalykiniai, ar prezidentas demonstruoja kažkokį kitą savo interesą“, – kalbėjo L.Bielinis.
Konflikto nemato, tik kazusą
Politologas sako, kad prezidentas jokiu būdu negali kerštauti ir neskirti ekonomikos ir inovacijų ministro tik dėl to, kad premjeras neatleido susisiekimo ministro J.Narkevičiaus, kuriam G.Nausėda yra pareiškęs nepasitikėjimą.
„Jei iš tikrųjų tai sietina su J.Narkevičiaus klausimu, tada manyčiau, kad tai labai negera tendencija. Aukšto rango valdininkai – prezidentas, premjeras – turi suvokti, kad kiekvienas jų žingsnis yra ne jų asmeninės ambicijos raiška, o valstybės intereso stiprinimas. Jei toks argumentas, kad atmetu šį kandidatą, nes neatleidote man nepatinkančio ministro, tai būtų labai blogas argumentas“, – aiškino L.Bielinis.
Tai nėra dar konfliktas, dėl kurio galima laužyti ietis ir svaidyti žaibus.
Tiesa, jis nemano, kad tarp prezidento ir premjero kilęs konfliktas ir nenori situacijos vertinti sporto terminais.
„Nenorėčiau to vadinti konfliktu. Galbūt kazusu. Tai techninis nesusikalbėjimas, techninis interesų nesutapimas. Tai nėra dar konfliktas, dėl kurio galima laužyti ietis ir svaidyti žaibus“, – teigė politologas.
L.Bielinis mano, kad šioje situacijoje premjeras imsis lyderystės ieškoti išeičių.
„Manyčiau, premjeras bandys ieškoti išeičių. Gali būti keli keliai. Vienas, teikti kitą kandidatą arba tą patį kandidatą vėl, arba kitas kelias – neteikti kandidato išvis“, – teigė L.Bielinis ir akcentavo, kad antroji galimybė valstybei nieko gero neduotų.
Pademonstravo principingumą
Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas 15min sutiko, kad susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus istorija buvo viena iš priežasčių, kodėl G.Nausėda neskyrė L.Savicko.
„Be abejo, yra labai aiški pozicija, kad, na, kodėl prezidentūra turėtų visąlaik tiesti ranką, jeigu S.Skvernelis nenori sutikti su prezidentūros labai aiškiais nurodymais, tarkime, dėl J.Narkevičiaus. Šiuo atveju yra demonstruojamas tam tikras politinio principingumo klausimas“, – kalbėjo jis.
T.Janeliūno teigimu, kita priežastis galėjo būti tai, kad prezidentas nenori prisidėti prie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkiminės kampanijos, nes yra įtarimų, kad L.Savickas galėtų būti nauja „valstiečių“ sąrašo žvaigždė būsimuose rinkimuose.
Šiuo atveju yra demonstruojamas tam tikras politinio principingumo klausimas.
Ne pirmas kartas
Paklaustas, kaip gilėjantis premjero ir prezidento konfliktas gali atsiliepti valstybės gyvenimui – S.Skvernelis jau kalba, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija gali likti be vadovo iki kadencijos pabaigos, T.Janeliūnas tvirtino, jog susidūrus politinėms ambicijoms praktiniai klausimai atsiduria antrame plane.
„Ne pirmas kartas, sakyčiau, – kalbėjo jis. – Ministerijai ir konkretiems sprendimams turbūt nėra geras dalykas, kai įstaigoje nėra tikro vadovo ir suprantama, kad kai kurie ministerijos procesai gali šiek tiek strigti, nepaisant to, jog yra pavaduojantis ministras. Kita vertus, iš dalies S.Skvernelis galėjo tikėtis tokios reakcijos, nes atsisakydamas priimti prezidentūros siūlymą keisti susisiekimo ministrą, jis tokią riziką galėjo įžvelgti“.
Ar prezidentas, kaip moralinis autoritetas, neturėtų būti aukščiau viso to? Ar prezidentas nepadarė klaidos įsiveldamas į žaidimą „kaip jūs man, taip ir aš jums“?
T.Janeliūno teigimu, klaida buvo sutikti su tokia koalicija, kokią pasiūlė „valstiečiai“, įtraukiant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovus arba konkrečius asmenis, kurie jau tuo metu galėjo kelti klausimų dėl kompetencijos.
„Bet kadangi buvo priimta tokia nuostata, kad leiskime dirbti tai Vyriausybei iki galo ir žiūrėkime, kas iš to bus, tai dabar ir matome, kas iš to išėjo. Atitinkamai likęs Vyriausybės darbas yra šlubas, kreivas ir prezidentas, aišku, matyt, nėra linkęs visiškai paleisti savo politinės galios, nes jeigu jis visiškai nereaguotų į tokius ganėtinai nepagarbius sprendimus iš Vyriausybės ir valdančiosios daugumos pusės, natūralu, kad sulig kiekvienu tokiu ignoravimu jo autoritetas mažėtų“, – sakė jis.
Trečias atmestas S.Skvernelio ministras
Iki šiol iš S.Skvernelio teiktų kandidatų į ministrus prezidentams netiko trys. Dabar prezidentas G.Nausėda atmetė L.Savicko kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministrus.
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė neskyrė dviejų S.Skvernelio į ministrus siūlytų kandidatų. Aplinkos ministre netapo Irma Gudžiūnaitė, o teisingumo – advokatas Giedrius Danėlius.
Sprendimą dėl I.Gudžiūnaitės tuomet prezidentė po susitikimo su kandidate motyvavo dalykinės patirties ir vadovavimui aplinkos apsaugos sektoriui reikiamų žinių ir kompetencijos stoka.
Tuomet S.Skvernelis piktinosi, kad prezidentė atmetė jau suderintą kandidatę.
Su G.Danėliumi D.Grybauskaitė nė nesusitiko, tačiau jo neskyrė dėl galimo interesų konflikto, nes jis pasirinko atstovauti klientams konkrečioje politinės korupcijos byloje.
S.Skvernelis vėliau pripažino, kad G.Danėliaus, kaip kandidato į ministrus, pavardę viešai įvardino pats, nors ji nebuvo suderinta su D.Grybauskaite ir premjeras žinojo, kad kandidatas nebus paskirtas.
Šįkart S.Skvernelis pats pranešė ministru siūlantis L.Savicką, nors prezidentas viešai reikalavo kelių kandidatų, o per patarėjus abejojo L.Savicko galimybėmis tapti ministru.
-
Prezidentas neskyrė L.Savicko ministru: dar per anksti
-
S.Skvernelis sako, kad prezidentas dėl L.Savicko buvo nusprendęs seniai, bet nesiryžo paskelbti
-
„Socialdarbiečių“ atstovas: neskyrus ekonomikos ministro, reikės jungti ministerijas
-
R.Karbauskis: prezidento sprendimas dėl ekonomikos ministro – atsakas dėl J.Narkevičiaus
-
Julius Sabatauskas: prezidentas pasiuntė Vyriausybei signalą, kad būtina tartis
