15min primena, kad šią savaitę Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją, kuri aiškinsis, ar yra pagrindo pradėti apkaltą R.Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų.
Tiesa, opozicija balsavimą dėl šios komisijos sudarymo masiškai ignoravo ir jame nedalyvavo.
Už komisijos sudarymą balsavo 70 parlamentarų, iš kurių buvo vos šeši opozicijos atstovai: socialdemokratai Algirdas Sysas, Dovilė Šakalienė ir Julius Sabatauskas bei demokratai Rima Baškienė, Tomas Tomilinas ir Linas Kukuraitis.
„Opozicija elgiasi gana keistai“
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė 15min teigė, kad kai kurie opozicijos pareiškimai, kodėl jie atsisako dalyvauti iniciatyvoje dėl apkaltos R.Žemaitaičiui, buvo keisti.
„Man yra gana keista girdėti kai kuriuos opozicijos narių pareiškimus, pavyzdžiui, kad apkalta galėtų padidinti R.Žemaitaičio populiarumą, nes man atrodo, kad jeigu taip žiūrėsime, tai gal iš viso apkaltų jau nebereikia niekam organizuoti“, – sakė politikos ekspertė.
„Manau, kad šitas argumentas neatlaiko kritikos“, – pridūrė ji.
Anot jos, keisti ir argumentai, kuriais sakoma, kad R.Žemaitaičio elgesį turėtų ištirti „atitinkamos institucijos“.
„Norėčiau priminti politikams, kad ar yra sulaužyta priesaika, ar ne – tiria ir išvadas priima Konstitucinis Teismas. Norint, kad tai atsirastų Konstituciniame Teisme, savo darbą turi atlikti Seimas. Kodėl šiuo atveju manoma, kad Seimas neturi nieko atlikti? Aš, tiesą sakant, net nežinau“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
Jos teigimu, „opozicija elgiasi gana keistai“ ir toks elgesys rodo, jog yra „visiškas nesusivokimas“.
Rinkimai svarbiau už valstybės interesą?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Ramūnas Vilpišauskas įsitikinęs, kad opozicija tiesiog nenori turėti bendrų reikalų su valdančiaisiais.
„Iš to, ką opozicijos atstovai sako viešai, susidaro įspūdis, kad jiems svarbiau nepalaikyti iš principo to, ką siūlo valdantieji. Tiesiog skirtingi opozicijos atstovai, priklausantys skirtingoms frakcijoms, pateikė skirtingus aiškinimus, bet bendrai juos vienija tai, kad jie tiesiog nenori dalyvauti bendrose iniciatyvose su valdančiaisiais“, – 15min sakė R.Vilpišauskas.
Jo teigimu, „principų lygmenyje ir galvojant apie valstybės reputaciją“, Seimas turėtų būti vieningesnis.
„Šiuo požiūriu galima būtų tikėtis vieningo veikimo Seime, nepriklausomai nuo to, ar frakcija tarp valdančiųjų, ar tarp opozicijos“, – kalbėjo politologas.
„Bet atrodo, kad galvojimas apie artėjančius rinkimus ir manymas, kad politiškai yra naudingiau veikti kitaip nei siūlo valdantieji, yra svarbesnis už galvojimą apie valstybės interesą“, – pridūrė jis.
Pasak VU TSPMI politikos eksperto, tokiu elgesiu opozicijos atstovai galvoja apie savo rinkėjus, tačiau jie turėtų įvertinti, ar toks elgesys nekenkia Lietuvos reputacijai ir Konstitucijoje nurodytoms vertybėms.
„Kas apsaugos visuomenę nuo R.Žemaitaičio?“
Pasak MRU politologės R.Urbonaitės, visi puikiai žino, kokie buvo R.Žemaitaičio pareiškimai.
„Man netgi kilo toks klausimas – o kas visuomenę apsaugos nuo R.Žemaitaičio? Seimo nariai ir opozicija, nepanašu, kad norėtų tai daryti“, – teigė politikos ekspertė.
Ji pabrėžė mananti, jog opozicijos elgesys rodo ir tai, kad ji nusimeta atsakomybę arba ją permeta prokuratūrai ar kitoms institucijoms.
„Šiandien atrodo, kad į etiką žiūrima kaip į kažkokią atgyveną, kuri jau nelabai yra svarbi politikoje. Ir netgi tokie dalykai, kaip pareiškimai apie žydus, pareiškimai, kurie buvo šokiruojantys, atrodo, kad Seime nelabai, ką jaudina“, – svarstė R.Urbonaitė.
Man netgi kilo toks klausimas – o kas visuomenę apsaugos nuo R.Žemaitaičio? Seimo nariai ir opozicija, nepanašu, kad norėtų tai daryti.
Apkaltos komisija savo išvadą turėtų pateikti iki gruodžio 1-osios.
15min primena, kad tyrimus dėl R.Žemaitaičio pasisakymų yra pradėjusi Generalinė prokuratūra.
Pats politikas tvirtina, kad pagrindo apkaltai nėra, o įrašai nebuvo antisemitiniai.