Kinijai oficialiai pažeminus diplomatinio atstovavimo lygį, Vilniuje ir Pekine nebedirbs Kinijos ir Lietuvos ambasadoriai, o diplomatinėms atstovybėms vadovaus žemesnio rango diplomatai – reikalų patikėtiniai.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Tomas Janeliūnas sako, jog Kinijos atsako buvo galima tikėtis.
„Pakankamai tikėtas sprendimas, nors gal ir nebuvo aišku, koks konkrečiai atsakas bus, bet Kinija pareiškė labai garsiai iš karto, kad vienoks ar kitoks atsakymas į atstovybės steigimą bus“, – BNS sekmadienį sakė T.Janeliūnas.
Pasak jo, ambasadorių nebuvimas šalyse apsunkins kai kuriuos politinius sprendimus, kadangi patikėtiniai yra gerokai suvaržyti. Be to, pasak politologo, sprendimas turės ilgalaikių pasekmių, nes ateityje atkurti atstovybes gali būti sudėtinga.
„Atkurti konkrečiai ambasadas tiek vienoje, tiek kitoje pusėje gali prireikti daugiau laiko ir tai nėra tik faktinės būsenos atstatymas, kaip kad būtų buvę, jei po kurio laiko būtų grįžę ambasadoriai į Kiniją ir į Lietuvą“, – kalbėjo politologas.
„Dabar reikės konkretesnio žingsnio, kažkada gali kilti poreikis, kaip atstatyti tą normalų ambasadų darbą su normaliais ambasadoriais ir tam reikės konkretaus papildomo sprendimo, jeigu jis, aišku, bus kažkada“, – pridūrė jis.
Visgi T.Janeliūnas teigia, kad tai nėra griežčiausias sprendimas, kurio galėtų imtis Kinija.
„Turbūt griežčiausias variantas būtų, jei Kinija būtų pareiškusi apskritai apie diplomatinių santykių nutraukimą, tai jau būtų visiškai radikalus žingsnis“, – sakė jis.
Rytų Europos studijų centro (RESC) ekspertas Raigardas Boruta sako, kad diplomatinio atstovavimo lygio pažeminimas yra reikšmingas sprendimas, kuris parodo, jog dvišaliai santykiai išgyvena gilią krizę. Jis atkreipia dėmesį, kad Kinija gali tuo neapsiriboti.
„Šiuo sprendimu norima pabrėžti greitą ir griežtą Kinijos reakciją, tačiau, sprendžiant iš oficialių pareiškimų, tai tėra tik „tarpinė stotelė“ ir Pekino atsakas neapsiribos tik šiuo sprendimu“, – BNS sakė R.Boruta.
„Pekino greitas atsakas buvo svarbus ir vidaus politikai: Kinijos valdžiai buvo būtina nuraminti visuomenę, kuri yra itin įsiaudrinusi ir nepatenkinta dėl dažnai per švelnios Pekino pozicijos Lietuvos atžvilgiu“, – pridūrė jis.
Pasak politologo, Kinijos sprendimas rodo, jog Lietuva peržengė Pekino „raudonas linijas“ ir sukūrė itin blogą, kaip teigiama Kinijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, „vienos Kinijos“ precedentą pasaulyje, todėl neįprastai greitas reakcijos laikas ir sprendimas rodo, jog Pekinui tai ypač jautru.
R.Boruta pastebi, kad Kinija itin retai imasi diplomatinių santykių atstovavimo nužeminimo: paskutinį kartą tai buvo padaryta 1981 metais su Nyderlandais po to, kai buvo paskelbta, jog šalis planuoja Taivanui pagaminti povandeninius laivus. Beveik po trejų metų, Nyderlandams atsisakius planų, diplomatiniai santykiai sugrįžo į ambasadorių lygį.
Anot jo, Kinijos užsienio politikos ekspertai taip pat pažymi, kad „reikšmingai sumažėjęs pasitikėjimas tarp abiejų šalių“ gali neigiamai paveikti Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse institucijose, kuriose Kinijai bus daug sunkiau paremti Lietuvos poziciją.
T.Janeliūnas taip pat mano, kad ateityje galima net ir be perspėjimų tikėtis įvairių neoficialių bandymų kenkti ar trukdyti ekonominių santykių palaikymui ar Lietuvos dalyvavimui tarptautinėse organizacijose.
Taivaniečių atstovybė Vilniuje pradėjo veikti šią savaitę, tačiau dėl įstaigos pavadinimo įtūžusi Kinija nusprendė apriboti diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva.
Kiniją pykdo pavadinime naudojamas Taivano vardas, nes Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai, neleidžiančiai Taivano traktuoti kaip atskiros valstybės.
Pastaraisiais metais Lietuvos ir Kinijos santykiai nuosekliai blogėjo. Lietuva dar pavasarį išstojo iš Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimo formato su Kinija 17+1.
