„Net jeigu antrasis turas būtų baigęsis taip pat, kaip pirmas, partijų pozicijos būtų apylygės, matėsi, kad bus sudėtingas derybų procesas. O dabar, po tokios „valstiečių“ pergalės nesiimčiau prognozuoti, kas čia bus, bet pirmi signalai iš partijų lyderių po rinkimų rezultatų nėra šviesūs, jeigu kalbėtume apie lengvą koalicijos formavimą“, – BNS pirmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis.
Pasak jo, jeigu partijoms nepavyks susitarti, gali reikėti prezidentės įsikišimo: „Prezidentūra turėtų tarti žodį ir bandyti kažkaip diplomatiškai – žinau, kad to sudėtinga tikėtis iš Prezidentūros pagal politikos stilių – bet kažkaip diplomatiškai prie vieno stalo pastatyti konservatorių, „valstiečių“ atstovus, galbūt padėti jiems susitarti, kalbant apie konkrečias ministerijas.“
Nei Tėvynės sąjunga, nei socialdemokratai nėra pratę būti mažesniais koalicijos partneriais ir nedominuoti.
Kitas scenarijus, partijoms nesusitarus, pasak jo, būtų pirmalaikiai Seimo rinkimai.
„Mes nesame tokių turėję, bet kitose valstybėse, kai atsiranda tokia situacija, vadinamasis „pakibęs“ parlamentas, o yra ženklų tam tikro „pakibimo“, nesuformuojant aiškios koalicijos – visko gali būti“, – sakė M.Jastramskis.
Tikimybė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga formuos mažumos Vyriausybę, pasak jo, yra menka, todėl partijai reikės „nugludinti derybinius kampus“, ieškant susitarimo su galimais partneriais.
„Valstiečiai“ derėsis ir su socialdemokratais, ir su konservatoriais
„Valstiečiai“ rinkimus laimėjo didele persvara, bet daugumos jiems neužtenka, jiems reikės kažką prisidėti. Dalį partijų jie atstūmė jau anksčiau savo pareiškimais – lenkai, „Tvarka ir teisingumas“, liberalai – lieka socialdemokratai ir konservatoriai, ir abi šios partijos žino, kad jos bus jaunesniojo koalicijos partnerio vaidmenyje, ir abi šios tradicinės Lietuvos partijos mažai tam yra linkę (...). Tai va, klausimas, ar Ramūnas Karbauskis su Sauliumi Skverneliu sugebės pasiūlyti socdemams arba konservatoriams tiek, kad šie sutiktų eiti į koaliciją“, – sakė M.Jastramskis.
TSPMI direktoriaus Ramūno Vilpišausko teigimu, greičiausiai valstiečiai ir žalieji derėsis su abiem partijomis, taip mėgindami sustiprinti savo derybines pozicijas.
„Pagrindinis klausimas, kiek leisis šitą žaidimą žaisti konservatorių ir socialdemokratų partijos, kuri iš jų labiau norės būti valdžioje ir bus labiau linkusi į kompromisus“, – sakė R.Vilpišauskas.
Būsimas derybas jis taip pat vertina kaip sudėtingas ir pastebi, kad nė viena iš potencialių „valstiečių“ partnerių nėra pratusi būti mažesniąja koalicijos partnere ir į koaliciją nesiveržia.
„Nei Tėvynės sąjunga, nei socialdemokratai nėra pratę būti mažesniais koalicijos partneriais ir nedominuoti. Dėl to gali būti, kad pasitraukimas į opoziciją gali net atrodyti patrauklesnis. (...) Toks vaidmuo bus ir konservatoriams, ir socialdemokratams neįprastas, ir jau dabar matyti, kad nerodo didelio entuziazmo šių partijų vadovai“, – kalbėjo R.Vilpišauskas.
Jo vertinimu, derybinės „valstiečių“ pozicijos priklausys ir nuo konkrečių partijos atstovų vertybių – kompromisai bus labiau tikėtini tose srityse, kur įtakingi valstiečiai ir žalieji neturi labai griežtų nuostatų.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, LVŽS turės 54 narius Seime. Partijos pirmininko įvardijami potencialūs koalicijos partneriai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai užsitikrino 31 vietą, kiti galimi partneriai socialdemokratai – 17 mandatų.
