Tačiau apžvalgininkai išsakė pastabų metinio pranešimo daliai, kurioje kalbama apie užsienio politiką.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius (TSPMI) Ramūnas Vilpišauskas BNS metinį pranešimą pavadino „pozicijos pateikimu dėl artėjančių Seimo rinkimų kartu apibendrinant šios Vyriausybės veiklą“. Politologo manymu, tai, kiek pati prezidentė pasiryžusi laikytis pranešime įvardijamų dalykų, bus galima aiškiai stebėti, kuomet bus formuojama nauja Vyriausybė po Seimo rinkimų.
 |
| Tomo Urbelionio/BFL nuotr./prof. Ramūnas Vilpišauskas |
„Manau, kad pagrindinis akcentas šiuo atžvilgiu yra tęstinumo svarba, ypač įgyvendinant ilgalaikius projektus. Energetika, pensijų, švietimo reformos, fiskalinė drausmė tai tie pavyzdžiai, kuriuos galima paminėti. Tęstinumo akcentavimas, ir taip formavimas lūkesčių, ko prezidentė tikisi po Seimo rinkimų ir yra pagrindinis šio metinio pranešimo bruožas“, – dėstė jis.
„Ilgalaikių projektų ir reformų tęstinumo poreikis yra pagrindinė įdėja, kuri iš tiesų, mano nuomone, pagrįstai akcentuojama, nes jau dabar akivaizdu, kad nemažai partijų, kurios yra opozicijoje vien dėl to, jog jos yra opozicijoje, nenori pritarti kai kuriems šitos Vyriausybės siūlymams. Tad klausimas, kiek pati prezidentė praktiškai, savo kasdienėje veikloje sieks, kad šis tęstinumas būtų išlaikytas. Manau, po Seimo rinkimų formuojant naują Vyriausybę bus pagrindinis šito metinio pranešimo patikrinimas – kiek pati prezidentė nori laikytis to, ką ji šiandien deklaravo“, – sakė R.Vilpišauskas.
TSPMI direktorius sakė pranešime neįžvelgęs naujų idėjų užsienio politikos srityje ir atkreipė dėmesį, kad šioje kalbos dalyje esama vidinių prieštaravimų.
„Panašumas su ankstesniais metiniais pranešimais, mano nuomone, yra tas, jog užsienio politikoje yra minimi panašūs dalykai, kaip ir anksčiau. Tie patys prioritetai – Baltijos-Šiaurės šalių bendradarbiavimas, energetiniai klausimai. Sakyčiau, pernelyg supriešinami, kaip prezidentė sako, ceremoniniai susitikimai su konstruktyviu dialogu. Manyčiau, taip bandoma pagrįsti kai kuriuos šių metų viešai plačiai aptartus prezidentės sprendimus santykiuose su kaimyninėmis šalimis, pirmiausia Lenkija“, – sakė jis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šiame pranešime „kaip reta pozityvus“ santykis su vykdomąja šalies valdžia.
„Sakyčiau santykis su vykdomąja valdžia kaip reta pozityvus, bet vis tiek santūriai pozityvus. Šalia to, kad įvardinama, jog suvaldyta finansinė situacija yra didžiausias Vyriausybės nuopelnas, kartu yra kritikos dėl to, kas viešai irgi yra ne kartą diskutuota – tai būsto renovacija, verslumo klausimai, ekonomikos augimas“, – teigė R.Vilpišauskas.
Bendrai, pasak jo, šis pranešimas yra labiau išplėtotas, o prezidentė pirmą kartą šį instrumentą „labiau išnaudojo“ savo pozicijai pristatyti.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Politologas T.Janeliūnas |
Kitas TSPMI atstovas Tomas Janeliūnas sakė, jog jam taip pat labiausiai į akis krito, jog pagrindinis dėmesys „buvo skirtas politikos tęstinumui ir sutarimui dėl tų esminių dalykų, kurie dabar yra pačių didžiausių diskusijų objektai“. Pasak jo, prezidentės žvilgsnis pranešime nukreiptas ir į po Seimo rinkimų valdžią perimsiančią Vyriausybę, primenant, kad „rinkimai – rinkimais“, o strateginiai projektai reikalauja rimtesnio požiūrio į nacionalinius interesus.
„Čia, manyčiau, D.Grybauskaitė labai logiškai pasirinko akcentuoti, kad tai, kas yra pradėta šios Vyriausybės, neturėtų būti keičiama vien dėl to, kad kita potenciali Vyriausybė bus sudaroma iš kitų politinių partijų“, – teigė politologas.
„Manau, čia prezidentė tinkamai ir aiškiai kaip vadovė, turinti užtikrinti darbų tęstinumą besikeičiant vyriausybėms ir vėliau atliekanti rimtą vaidmenį formuojant Vyriausybę, išdėstė savo poziciją, kurios galbūt laukė ir potencialūs kitos Vyriausybės ar Seimo daugumos atstovai. Kalbant apie finansinės drausmės laikymąsi ir apie energetinius projektus buvo akivaizdu, kad prezidentė palaikys tam tikrą spaudimą ir kitoms politinėms partijoms, kad jos nenusivažiuotų vien tik populizmo link, o tuos darbus, kurie D.Grybauskaitės akimis yra teisingi, tęstų“, – sakė jis.
Pasak T.Janeliūno, šiemet šalies vadovės išdėstyti prioritetai buvo tokie pat kaip ir tie, kurie buvo skelbiami pirmaisiais pranešimais, tačiau šįkart jie buvo išsakyti konceptualiau, pernelyg nenukrypstant į faktų vardijimą.
„Tai yra kova su korupcija, kova su monopolijomis, teisėsaugos pertvarka ir skaidrumo didinimas, energetinio saugumo didinimas. Visos tos temos iš esmės yra ne naujos, jos kartojasi ir galbūt tai, kad prezidentė nebando ypatingai piktnaudžiauti tuo, ką konkrečiai ji darė, bet primena neužbaigtas pastangas, manyčiau, suteikia šitam pranešimui neblogai subalansuoto pranešimo įspūdį“, – teigė ekspertas.
Tačiau T.Janeliūnas pabrėžė, jog jį kaip ir pernai nuvylė šalies vadovės pasisakymas apie užsienio politiką
„Mane asmeniškai vėl nuvylė užsienio politikos akcentai. Kritikos čia buvo nemažai ir pačiai D.Grybauskaitei, ir diplomatinei tarnybai. Sunku nepripažinti to, kad mes turime tikrai įtemptą situaciją su Lenkija ir kad tai tampa esmine mūsų užsienio politikos problema. Prezidentė, deja, pabandė šiek tiek gintis ar aiškinti, kad ji neteikia prioritetų ceremoniniams susitikimams, tačiau, manau, galbūt vertėjo rimčiau pažvelgti į šitą problemą ir pateikti nuorodas, kaip spręsti šitą krizę“, – kalbėjo jis.
TSPMI docentas Kęstutis Girnius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad prezidentė pabrėžė, jog politinėms jėgoms būtina sutarti dėl svarbiausių darbų tęstinumo.
 |
| BFL nuotr./Kęstutis Girnius |
„Nauja ir ganėtinai svarbu – tęstinumo pabrėžimas, kad tie projektai, kurie yra svarbūs visiems lietuviams, neturėtų priklausyti nuo politinių partijų, neturėtų tapti politiniu futbolu. Manau, kad ji turi omenyje ir naująją atominę elektrinę, verta pabrėžti, artėjant rinkimams“, – BNS sakė K.Girnius.
Jo teigimu, kitas svarbus šalies vadovės metinio pranešimo akcentas – dėmesys teisingumui ir teisėtvarkai.
„Tai, kad bus kovojama su tuo neteisėtu praturtėjimu – manau, kad šis akcentas yra svarbus ir čia turbūt yra ta sritis, kur prezidentė aktyviausiai dirba ir kur turi šiek tiek sėkmės, nors, kaip ji teisingai pastebėjo, dar daug ką reikia padaryti. Truputį pasigedau bent pastabos apie visuomenę jaudinančius klausimus kaip Garliava. Būtų galėjusi labiau susieti su tais įvykiais“, – sakė politologas.
Kalbėdamas apie užsienio politiką, K.Girnius sakė pasigedęs dėmesio santykių su kaimyninėmis šalimis srityje kylančioms problemoms.
„Ganėtinai aptakiai pažymi, kad reikia gerų kaimynų, nieko neminima apie tą kaimyną, su kuriuo santykiai yra iširę. Turbūt teisingai daro pabrėždama laimėjimus, o ne pralaimėjimus, bet gal vienas kitas sakinys apie esamas problemas būtų buvęs naudingas“, – teigė jis.
K.Girnius sakė, kad D.Grybauskaitė savo pranešime galėjo užsiminti ir apie priemones, kuriomis būtų galima kovoti su nepasitikėjimu valstybe.
„Tai rimtas klausimas, atsispindi Garliavos ir kituose įvykiuose. Apklausos parodo, kad žmonės valstybe ir partijomis nepatenkinti – ji šito irgi nepaminėjo“, – sakė jis.
Ketvirtadienį D.Grybauskaitė perskaitė trečiąjį savo kadencijoje metinį pranešimą.
