„Akivaizdu, kad didžiausias nusiminimas partijų gretose yra būtent socialdemokratų: aš nemanau, kad 10 proc. ir devyni mandatai yra tai, ko jie tikėjosi daugiamandatėje apygardoje“, – BNS sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento Mažvydo Jastramskio teigimu, neabejotinu šių rinkimų netikėtumu tapo Laisvės partija, puikiai pasirodžiusi ne tik didmiesčiuose, kur jų sėkmė buvo prognozuota, bet ir mažesniuose miestuose.
„Panašu, kad gal jie paima tą jaunesnį ir viltingą rinkėją, kuris tikisi kažkokių pokyčių į gera, progresyvesnės politikos. Ne tokia didelė staigmena, bet socdemų pasirodymas, atsilikimas nuo Darbo partijos įdomiai atrodo“, – sakė jis.
Politologas svarstė, kad Socialdemokratų partija buvo nustelbta „darbiečių“ reklamos ir ryškaus pasirodymo viešojoje erdvėje likus keliems mėnesiams iki rinkimų. Taip pat šie rinkimai atskleidė smūgį, kurį kairiosioms politinėms jėgoms turėjo skilimas, kai nuo socialdemokratų atsiskyrė Socialdemokratų darbo partija.
„Ambicijų susidūrimas lėmė tai, kad teks susitaikyti su antraeile role politinėje sistemoje“, – teigė M.Jastramskis.
R.Urbonaitės teigimu, socialdemokratų kampanija buvo tingi ir, nesugebėję patraukti rinkėjų dėmesio, jie tapo nepastebimi.
„Panašu, kad jie suklydo galvodami, jog laimės ten, kur du pešasi, ir bus tas trečias, ir rinkėjai savaime grįš pas juos iš „valstiečių“ gretų“, – sakė ji.
Pirmadienio naktį tebelaukiant dalies didžiųjų miestų apygardų rezultatų, klausimu lieka atotrūkio dydis tarp pirmaujančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir po jų likusių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, taip pat Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos galimybės perkopti 5 proc. kartelę.
Besidėliojant galimiems centro dešinės arba centro kairės koalicijų scenarijams intriga, pasak politologų, greičiausiai išliks iki antrojo turi pabaigos.
Centro dešinė ar centro kairė?
M.Jastramskio teigimu, stebint rinkimų rezultatus dėliojasi dviejų galimų būsimų koalicijų kontūrai: „Gali būti labai apylygis reikalas, jeigu mes dėliojame tą centro kairės su centro dešinės koalicijas“.
Tiek jo, tiek R.Urbonaitės vertinimu, aiškus vaizdas greičiausiai pasimatys tik po antrojo Seimo rinkimų turo, kai paaiškės, kas laimėjo vienmandatėse apygardose.
„Vis dėlto aš šiandien sakyčiau, kad pirmasis turas baigėsi, tegyvuoja antras turas, nes niekas dar yra neaišku“, – tvirtino R.Urbonaitė.
Pasak M.Jastramskio, antrajame ture bus galima stebėti panašią dviejų komandų kovą, kokia buvo 2016 metų rinkimuose, tačiau skirtingai nei tuomet, kai tarpusavyje varžėsi konservatoriai ir „valstiečiai“, šiuose rinkimuose galima stebėti platesnių politinių komandų susidūrimą.
Pasak politologų, intriga lieka ir tai, prie kurio iš šių blokų šliesis socialdemokratai, kurie, nepaisant kuklaus pasirodymo rinkimuose, bus svari jėga.
R.Urbonaitės teigimu, antri likę „valstiečiai“ vis dėlto gali džiaugtis neblogais rezultatais.
„Būnant valdžios partija daugiamandatėje būti pirmiems tikrai yra labai sudėtinga, ir iš esmės rinkėjai bando ieškoti alternatyvų, tačiau nepaisant visko, aš pripažinsiu, kad nėra blogi rezultatai kaip valdžioje esančiai partijai ir jie visai neblogai pasirodė“, – teigė politologė.
Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pirmauja Seimo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje, valdantieji „valstiečiai“ lieka antri, Darbo partija – kol kas trečia, bet jai ant kulnų lipa socialdemokratai, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos VRK duomenys.
Suskaičiavus balsus 1730-iose apylinkėse iš 1989, TS-LKD surinko 22 proc. balsų ir gauna 20 mandatų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gauna 19 proc. balsų ir 18 mandatų, Darbo partija – 11 proc. ir 10 mandatų, Lietuvos socialdemokratų partija – 10 proc. ir devynis mandatus.
Pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujanti Laisvės partija, negalutiniais duomenimis, surinko daugiau kaip 7,6 proc. balsų ir turi septynis mandatus, Liberalų sąjūdis – 6,5 proc. ir šešis mandatus.
Daugiamandatėje apygardoje partijos dalijasi 70 mandatų iš 141. Dar 71 parlamentaras renkamas vienmandatėse apygardose.
Kol kas neaišku, ar Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga perkops 5 proc. rinkimų barjerą – ji, negalutiniais duomenimis, turi 4,91 proc. balsų.
Šiuo metu valdančiajai koalicijai priklausanti Lietuvos socialdemokratų darbo partija neperžengia rinkimų barjero su 3,5 proc. balsų.
Daugiamandatėje apygardoje kandidatų sąrašus kėlė 17 partijų.
