BNS komentuodami tyrimo išvadas Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Kęstutis Girnius skirtingai vertina galimą teisėsaugos įsikišimą šiuo metu tiriant NSGK išvadose aprašomas aplinkybes.

„Pritrūko rimtos ir geros kompetencijos padaryti tyrimą, kuris būtų labai aiškus, pagrįstas ir nepaliktų vietos krūvoms interpretacijų ir kritikai“, – BNS teigė R.Urbonaitė.

Mykolo Romerio universiteto nuotr. /Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo fakulteto Politikos instituto lektorė Rima Urbonaitė

Anot jos, daugelis komiteto padarytų pareiškimų reikalauja kitų institucijų, pavyzdžiui, prokuratūros, įsitraukimo, taip pat labai svarbu daryti politinius sprendimus, o ne tik eskaluoti problemą.

„Mano požiūriu labai svarbu, ar tikrai bus bandoma įgyvendinti siūlymus ir rekomendacijas, žinoma, jos taip pat kelia klausimų, bet svarbu, kokių konkrečių veiksmų imsis politikai, kad darytų sistemą bent kiek kokybiškesnę ir labiau atsparią politinės korupcijos klestėjimui. Jeigu bus tiesiog norima palaikyti tas įtampas, (...) bet paraleliai nebus priimami sprendimai, reikalingi politinės korupcijos mažinimui, kontrolei, prevencijai, tai tokiu atveju mes matysime visišką spekuliavimą, šito ir bijau“, – dėstė politologė.

Komiteto išvadose ji sakė pasigendanti pavardžių ir kitų konkrečių detalių, jos jai labiau primena „minčių kratinį“ be gilios analizės.

„Mes matome daug žodelių „siekia“, „galimai“, bet mes nesuprantame, ar tai buvo padaryta, ar nebuvo. Nebuvo aiškiai apibrėžta, kokie yra tyrimo rėmai, jeigu tiriama viskas, akivaizdu, kad visko ištirti yra neįmanoma. Tekstas nebuvo preciziškai sudėliotas, išryškinant pačius svarbiausius momentus, pačius svarbiausius tyrimo metu pasiektus rezultatus ir išvadas, gautas analizės būdu, o ne perrašant, kas ką sakė“, – teigė R.Urbonaitė.

Kartu ji sukritikavo išvadų pristatymą spaudos konferencijoje trečiadienį – jos vertinimu, komunikaciniu požiūriu tai buvo „visiškas fiasko“, nes visuomenė laukė konkrečių faktais grįstų žinių, o teko klausytis „absurdiškų politikų pareiškimų“.

„Mes gavome absurdiškus politikų pareiškimus – būtent, kad jie netyrė kažko konkretaus, tyrė visumą ir panašius nesuvokiamus dalykus, galbūt čia buvo netyčinis nusikalbėjimas, bet tai buvo“, – apgailestavo politologė.

K.Girnius savo ruožtu kelia klausimą, kodėl atskleidus „galingas pastangas užvaldyti valstybę“ yra pradėta tiek mažai ikiteisminių tyrimų, įskaitant ir „MG Baltic“ vadovybę.

Politologas taip pat pritaria opozicijos išsakytai kritikai, kad tyrime visiškai nėra užsimenama apie dabartinių valdančiųjų ryšius su verslu.

„Kyla klausimas, koks tvirtumas yra jų įkalčių, ar jie nepakankamai tvirti, kad būtų galima kelti bylą, ar medžiaga per silpna, ar prokurorai nepakankamai veiksmingi. Šis klausimas lieka neatsakytas. Taip pat galima matyti, kad jie sušvelnino išvadas dėl liberalų“, – BNS sakė K.Girnius.

Jis taip pat stebėjosi, kodėl šalies vadovai anksčiau nereagavo į išvadose minimą „Nukem“ bei „Rosatom“ neteisėtą poveikį politiniams procesams. Taip pat jis stebėjosi NSGK pirmininko Vytauto Bako svarstymais apie tai, jog bus ieškoma mechanizmų, kaip atlyginti dėl minimų neteisėtų veiksmų padarytą šimtus milijonų eurų siekiančią žalą valstybei.

„Kaip jie tikisi tai daryti, aš net neįsivaizduoju. Ar įmanoma tokį reikalą, bylą laimėti, neįrodžius teisme, kad buvo kažkokie nusikaltimai, o ne tik įtarimai? Manau, kad tai – labai deklaratyvu“, – tikino jis.

Politologas taip pat pritaria opozicijos išsakytai kritikai, kad tyrime visiškai nėra užsimenama apie dabartinių valdančiųjų ryšius su verslu.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstutis Girnius

„Gerai, kad tuos klausimus tiria, bet parinktas laikotarpis praeityje, kur „valstiečiai“ nedalyvauja. Bet „Agrokoncernas“ dirbo ir anksčiau, tai galėjo jie tą įtraukti. Yra priekaištai, kad apie kai kurių konservatorių ryšius su verslu, galbūt nebūtinai skaidrius, irgi nutylėta (...). Tad tas tyrimas turi politinį atspalvį“, – kalbėjo K.Girnius.

Jo nuomone, net ir neginčijamais įrodymais nepagrįstas kalbėjimas yra naudingas ir gali pakeisti verslo ir politikų bendravimo kultūrą.

„Manau, kad tai turėtų skatinti politikus atsargiau elgtis, žiniasklaida turėtų atsargiau elgtis, jei gaunami netiesioginiai įsakymai, pastebima, kad pranešinėjama vienašališkai apie kai kuriuos politikus. Manau, kad gali būti paskata ir verslui, kurio, be abejo, didžioji dalis yra sąžininga, kad jie dar labiau stengtųsi atsiriboti, užtikrinti, kad nebūtų tokių momentų“, – sakė K.Girnius.

Po daugiau nei pusmetį vykusio NSGK tyrimo išvadas patvirtino trečiadienio vakarą. Daugiausia dėmesio jose skiriama koncernui „MG Baltic“ ir Rusijos energetikos milžinei „Rosatom“.

VIDEO: Svarbiausios verslo įtaką politikams tyrusio Seimo komiteto išvados