Buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas ir ambasadorius Ispanijoje bei Gruzijoje pastaraisiais metais nedalyvavo jokios partijos veikloje, nors įvairiuose visuomeniniuose renginiuose buvo matomas.
„Pakvietė Lietuvos žaliųjų partija, todėl ir nusprendžiau dalyvauti rinkimuose. Be to, mano galva, ateityje Lietuvos laukia rimti išbandymai“, – portalui LRT.lt sakė M.Laurinkus.
Lietuva atsidurs įvykių epicentre
Pašnekovas neabejoja, kad mūsų šalį palies tie išcentriniai procesai, kurie maždaug po metų, jo nuomone, Europoje turėtų prasidėti dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos (ES).
Tuos procesus, M.Laurinkaus įsitikinimu, galėtų sustabdyti tik rimtos reformos pačioje ES: „Jei to nebus, ir Lietuvoje, ir kitose ES šalyse jausis ekonominės bei visuomeninės įtampos. Kažin ar mūsų šalyje bus svarstoma galimybė išstoti iš ES, tačiau esu tikras, kad atsidursime „Brexit“ sukeltų padarinių epicentre.“
Tai, kas vyksta ES ir tai, kas verčia nuogąstauti dėl Lietuvos ateities, turėjo lemiamos įtakos M.Laurinkaus apsisprendimui dalyvauti Seimo rinkimuose. Anot jo, užsienio politika ir Lietuvos vidaus problemos visada buvę jo akiratyje.
Iš partijos dingo paslapčiomis
Paklaustas, kodėl į rinkimus nutarė eiti su „žaliaisiais“, M.Laurinkus prisiminė savo ilgametę narystę konservatorių partijoje ir apgailestavo, jog apie tai, kad jau pašalintas iš jos gretų, sužinojęs tik Teisingumo ministerijoje.
„Sugrįžęs į Lietuvą, nepasibaigus kadencijai, kai buvau atšauktas iš ambasadoriaus posto Gruzijoje, kelis kartus teiravausi dėl savo ateities konservatorių gretose, bet jokio atsakymo nesulaukiau, todėl ir nutariau nueiti į Teisingumo ministeriją. Ten sužinojau, kad manęs partijos sąrašuose jau nebėra“, – prisiminė M.Laurinkus.
Jokiais konkurentais nesidomi
Vilniaus Senamiesčio vienmandatėje apygardoje kartu su M.Laurinkum kandidatuojantis jaunesnės kartos atstovas konservatorius Mykolas Majauskas teigė savo konkurentais nesidomintis.
„Man nerūpi, kas su manimi kandidatuos toje pačioje apygardoje. Vertinu ne kitų partijų kandidatus, o mano apygardos gyventojų problemas ir lūkesčius. Stengiuosi suprasti, kaip galima būtų išspręsti pačias opiausias jų problemas“, – teigė M.Majauskas.
Vienas žmogus nieko negali
Kalbėdamas apie savo buvusio bendražygio M.Laurinkaus sprendimą sugrįžti į didžiąja politiką, politologas, Kovo 11-osios Akto signataras Rimvydas Valatka pastebėjo, jog vienas žmogus, kad ir kokios patirties jis turėtų, politikoje nieko nuveikti negali, jei nepriklauso valdančiajai daugumai.
„Jei M.Laurinkus atsidurtų valdančiojoje daugumoje, tai nuveiktų kur kas daugiau, nei kokie nors vadinamieji „valstiečiai“ ar „kumečiai“, nes, pirma, turi proto, antra, turi patirties, o trečia – išmano politiką. Tačiau ta partija, su kuria nusprendė dalyvauti rinkimuose, greičiausiai į Seimą nepateks. Jei laimėtų rinkimus vienmandatėje apygardoje, atsidurtų opozicijoje, bet ir ten reikia proto, nes jis padidina galimybes“, – svarstė R.Valatka.
Sociologas Vladas Gaidys, vertindamas M.Laurinkaus ir jo kartos žmonių, atėjusių į politiką su Sąjūdžiu, galimybes vėl dalyvauti šių dienų politiniame gyvenime, pastebėjo, jog vyresni žmonės kovotojus už nepriklausomybę prisimena iki šiol, bet jaunoji karta kažin ar žino, kas buvo tie sąjūdininkai.
„Žaliųjų“ elektorate – daugiau jaunų žmonių. Tad gal M.Laurinkus pasirinko partiją ne pagal savo amžiaus rinkėjus, nes vyresni žmonės dažniau balsuoja už socialdemokratus“, – atkreipė dėmesį sociologas.
