Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas L.Bielinis 15min sakė, kad S.Skvernelio sprendimą galėjo lemti kelios priežastys.
„Tai gali būti tiesiog asmeninės ambicijos. Visai normalu ir suprantama – tiesiog žmogus įtikėjo savimi ir viskas. Kita vertus, gali būti supratimas, kad situacija išties palanki jo naudai. Ir jeigu partija pritars ir parems jį, jis iš tiesų turės gana stiprų palaikymą ir gerai organizuotą kampaniją“, – teigė jis.
L.Bielinis teigė, kad žinant S.Skvernelio charakterį ir gebėjimą pakankamai konfliktiškai kalbėti, neatmestina, jog panašių kalbų, kokios liejosi iš S.Skvernelio apie valdžios nuvertimo sąmokslą, rinkimų kampanijos metu galima tikėtis.
Tai gali būti tiesiog asmeninės ambicijos.
„Mes galime išgirsti tokius kaltinimus ir tokius grasinimus ir viską, ko tik nori. Kitaip sakant, viskas, ką mes įsivaizduojame, gali būti“, – teigė politologas.
L.Bielinio teigimu, dabar, paaiškėjus rimčiausiam konkurentui, Ingridai Šimonytei ir Gitanui Nausėdai bus lengviau strateguoti pagrindinius žingsnius.
S.Skvernelis yra įsitikinęs, kad tinka prezidento postui
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Kęstutis Girnius pastaruoju metu buvo įsitikinęs, kad smunkant populiarumui S.Skvernelis prezidento posto nesieks.
„Jei racionaliai būtų galvojęs, jis būtų nėjęs“, – 15min ketvirtadienį sakė jis.
Tačiau K.Girnius kartu pridūrė, kad premjerą geriau asmeniškai pažįstantys žmonės neslepia, jog S.Skvernelis turi labai didelių ambicijų ir yra įsitikinęs, kad tinka prezidento postui, be to, yra įsitikinęs, kad dabar – tinkamas laikas.
„Kad tinkamas laikas galbūt dėl to, jog dešinieji (G.Nausėda ir I.Šimonytė) bent iš dalies pasidalins balsus tarpusavyje ir jis pateks į antrą turą, ir antrame ture, kadangi Lietuva yra kairiųjų šalis, jis gal turėtų neblogą galimybę laimėti“, – pabrėžė pašnekovas.
Paklaustas, kaip dabar keisis pati rinkimų kampanija, K.Girnius pabrėžė, jog nebelieka G.Nausėdos ir I.Šimonytės, kaip pagrindinių kandidatų, dueto.
Politologas atkreipė dėmesį, jog premjero pareigas einančio S.Skvernelio pozicijos stipresnės jau vien dėl to, kad jis kasdien gali sulaukti žiniasklaidos dėmesio kaip premjeras ir dėl matomumo stengtis nereikia.
Pralaimėjimas susilpnintų pozicijas LVŽS
Tačiau kaip klostysis politinė S.Skvernelio karjera jei rinkimai jam nebus sėkmingi?
L.Bielinis teigė, jog tai nereikš jo, kaip politiko, pabaigos.
„Tačiau situacija jo atžvilgiu būtų kitokia. Nes dabar jo pozicija ir argumentas partijoje leidžia jam laikytis gana laisvai ir nepriklausomai. Pralaimėjęs, manyčiau, jis ir būtų vertinamas kaip pralaimėtojas. Taip partijoje galėtų susilpnėti jo pozicijos“, – teigė jis.
Taikosi į regionų rinkėjus
„Mes pamatėme tam tikrą vietą – tai yra ne Vilnius, ne Seimo rūmai. Mes pamatėme regioną: ta aplinka buvo tokia, kad tarsi parodytų, į kokį elektoratą yra orientuojamasi, parodytų tą liniją skirties tarp tariamo Vilniaus elito ir ne elito. Buvo pasiųsti signalai, kas bus ta tikslinė grupė, į kurią bus orientuojamasi“, – BNS sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bei Kauno technologijos universiteto politologas Mažvydas Jastramskis pastebi, kad viešumoje dominuoja naratyvas, jog šie kandidatai atstovauja dešiniajam elektoratui ir miestų rinkėjams, todėl S.Skvernelis save pateikia kaip alternatyvą.
„S.Skvernelis save pozicionuos kaip „antrosios Lietuvos“, provincijos, regionų atstovą“, – sakė jis.
Politologų teigimu, svarbiu rodikliu dabar bus tai, kaip S. Skvernelio paskelbtas apsisprendimas paveiks jo reitingus
„S.Skvernelis yra trečias, ir esminis klausimas būtent po paskelbimo, ar tas jo reitingas kažkiek keisis, ar ne. Jei jis keisis ir truputį padidės, nežiūrint to, kad jis dar truputį atsiliks, vis tiek tai kaip ir signalizuotų, kad jis yra konkurencingas ir vienas iš favoritų. Jeigu jis išliks toks pats – tada yra sudėtingiau“, – sakė M.Jastramskis.
Pasak jo, kol kas sunku prognozuoti, kokie bus politiko šansai rinkimuose, tačiau galimas scenarijus, jog S Skvernelis pateks į antrąjį turą ir laimės prezidento rinkimus.
R.Urbonaitės teigimu, niša, į kurią prezidento rinkimuose pretenduoja premjeras, iki šiol buvo tuščia.
„Paprastai reitingai reaguoja į kandidato pasiskelbimą ir S.Skvernelis nekris labai smarkiai reitinguose, galbūt jis gali ir pagerinti savo pozicijas, jeigu nepadarys labai rimtų klaidų“, – sakė ji.
Pasak politologų, pats S.Skvernelio sprendimas buvo lauktas, nes jis viešumoje matomas kaip vienintelis realus valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas.
„Gana akivaizdu, kad „valstiečiai“ neturi kito pasirinkimo: žmogaus, kuris būtų taip plačiai žinomas, turėtų vis dar dalies gyventojų nemažą pasitikėjimą, nors jis yra ir sumažėjęs, jie neturi. Yra tam tikras spaudimas ir iš partijos lyderio Ramūno Karbauskio, kad jei ne S. Skvernelis, nežino, ką kels“, – sakė M. Jastramskis.
Politologų vertinimu, S.Skvernelio delsimas pranešti savo sprendimą buvo gerai apskaičiuotas, neskubant to padaryti kuo anksčiau, tačiau nelaukiant iki pat paskutinės minutės.
Dabar, pasak R.Urbonaitės, sudėlioti visi taškai ant „i“ ir rinkimų kampanija taps aiškesnė.
Pirmasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 12-ąją, antrasis, jei prireiks, gegužės 26 dieną.
