„Manau, kad žinia vienareikšmiškai jiems yra prastoka – ir ne tik dėl tos žinios krūvio, kad yra ikiteisminis tyrimas pradėtas, bet ir dėl to, kada ji paskelbta: iki vasaros žmonės dar domisi politika ir po to tas susidomėjimas prieš rugsėjį padidės.
Tai tikrai yra tokia „bomba“ jiems prieš rinkimų kampaniją“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas M.Jastramskis.
Jis atkreipė dėmesį, kad partijai neigiamos įtakos turės ir tai, jog šiuo atveju, skirtingai nei ankstesniuose korupcijos skandaluose, figūruoja partijos lyderis.
„Kadangi čia liečia partijos lyderį, pačią centrinę figūrą, rinkimų kampanijos veidą ir tie pareiškimai yra susiję su tokia nemaža suma – tai gali neigiamai jiems atsiliepti“, – kalbėjo politologas.
R.Vilpišauskas: liberalus gali suskaldyti naujo lyderio paieškos
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU-TSPMI) vadovas neatmeta, kad liberalai gali susiskaldyti, jei lyderio paieškos „virs į viešą tarpusavio santykių aiškinimąsi“.
„Ponas Guoga pastaraisiais metais rodė tokias ambicijas ir daugelis analitikų yra pastebėję jo aktyvų dalyvavimą, ypač aktyvią raišką išnaudojant įvairias viešųjų ryšių priemones. Jis yra vienas iš tų labiausiai tikėtinų partijos narių, kurie galėtų pretenduoti į šią poziciją. Bet, toli gražu, jis yra ne vienintelis“, – BNS sakė jis.
„Žinant anksčiau vykusias diskusijas partijoje tarp kai kurių jos narių, visų pirma, pono Antano Guogos ambicijas – jei visa tai pavirs į viešą tarpusavio santykių aiškinimąsi, lyderystės klausimas suskaldys partiją“, – tvirtino politologas.
Jis neabejojo, kad įtarimai E.Masiuliui suduos nemenką smūgį partijos reputacijai ir „galimybėms kalbėti apie švarią politiką“. Anot jo, partijos galimybės artėjančiuose Seimo rinkimuose priklausys nuo likusios liberalų vadovybės reakcijos į situaciją.
„Labai svarbu, kaip partijos nariai, partijos vadovybė reaguos į šią žinią, kaip viešai komunikuos savo reakciją, ar bus imtasi tų tradicinių gynybinių priemonių, kai kaltinami oponentai, priešrinkiminis kontekstas, ar visgi bus solidesnė pozicija rodoma. Manau, kad partijos vieša komunikacija gali gana smarkiai pakoreguoti ir sumažinti potencialią žalą jos reputacijai. Šia prasme vidinis susitelkimas ir komunikacija partijos viduje, tiek išorėje, turės didelės įtakos jos rinkiminės kampanijos sėkmei“, – BNS sakė R.Vilpišauskas.
Anot jo, dėliojant būsimą valdančiąją koaliciją po rinkimų, jei liberalai patektų į Seimą, kitoms partijoms nebūtinai turės įtakos įtarimai E.Masiuliui. R.Vilpišauskas neatmetė, kad tyrimas greičiausiai iki Seimo rinkimų nebus baigtas ir jo galutinis rezultatas nebus žinomas visuomenei. Anot jo, viskas priklausys nuo liberalų noro bendradarbiauti su teisėsauga, naujo lyderio įvaizdžio ir gebėjimų derėtis, pagaliau, nuo į Seimą patekusių liberalų skaičiaus.
„Deja, Lietuvos politikoje daugelis partijų yra turėjusios reikalų su teisėsaugos institucijomis. Kaip bebūtų gaila, daugeliui rinkėjų atrodo gana įprastas dalykas. Šiuo atveju, tai irgi turbūt keis kitų partijų požiūrį į Liberalų sąjūdį, kaip galimą partnerį, tiek gali veikti ir pačių rinkėjų apsisprendimą“, – sakė politologas.
Tapo specialiuoju liudytoju
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ketvirtadienį pranešė tirianti įtarimus, kad verslo koncerno „MG Baltic“ atstovai Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui perdavė 100 tūkst. eurų kyšį.
Atliekant tyrimą ketvirtadienį buvo atliktos kratos šio verslo koncerno prezidento ir viceprezidento darbo vietose, E.Masiulio namuose, automobilyje, darbo vietoje ir jo vadovaujamo Liberalų sąjūdžio būstinėje.
Anot STT, priimtas nutarimas E.Masiulį apklausti kaip specialųjį liudytoją. Konstitucija numato, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
Tyrimas atliekamas dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu stambiu mastu.
Gegužės 5 dieną delfi.lt skelbtos „Spinter tyrimų“ atliktos gyventojų apklausos duomenimis, Liberalų sąjūdis balandį buvo antra populiariausia partija Lietuvoje – 15,5 proc. apklaustųjų nurodė, kad už šią partiją balsuotų rinkimuose. Pirmojoje vietoje buvo Socialdemokratų partija.
Balandžio 23 dieną dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiamos bendrovės „Vilmorus“ apklausos duomenimis, už Liberalų sąjūdį balandį balsuoti norėjo 9,6 proc. (kovą –10,4 proc.) rinkėjų. Jie buvo treti po pirmoje vietoje esančių Socialdemokratų ir į antrą vietą šoktelėjusių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos.
