„Iš tikrųjų naujų partijų likimas Lietuvoj gana liūdnas, iš paskutinių partijų, kurios sėkmingai pasirodo tiek Seimo, tiek savivaldos rinkimuose, yra Darbo ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos, dar Liberalų sąjūdis, nors tai vis tik darinys molinėm kojom, balansuojantis ties riba, o kitų bandymas sukurti stiprias ir žmonių pasitikėjimą turinčias partijas buvo nesėkmingas“, – BNS šeštadienį sakė politologas.
Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto docentas profesorius A.Krupavičius taip pat pabrėžia, jog į vieną partiją šįkart susijungta visų pirma vadovaujantis asmeniniais motyvais – vienų noru kokiu nors būdu valdžioje išsilaikyti, kitų – sugrįžti.
„Dabartinis bandymas yra pirmiausia apspręstas personalinių motyvų, iš vienos pusės frakcijai „Viena Lietuva“ reikia kai nors susikurti parlamentinę organizaciją, nes be to neturi jokių galimybių išlikti politinėje arenoje, G.Vagnorius yra patyręs politikas, o politika dažnai veikia kaip narkotikas, politikai, iškritę iš politinės arenos, vis bando sugrįžti. Tad šiuo atveju motyvai, kodėl atsiranda tokia partija, yra stipriai asmeniniai“, – sakė politologas.
Jis primena ir tai, jog G.Vagnoriaus iki šiol vadovauta Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga, viena šeštadienio sąjungos dalyvių, veikė jau nuo 2004–ųjų, dalyvaudavo rinkimuose, tačiau nesėkmingai, neįgijo visuomenės pasitikėjimo.
Politika dažnai veikia kaip narkotikas, politikai, iškritę iš politinės arenos, vis bando sugrįžti.
Politologas kelia klausimą, ar yra priežasčių įsitvirtinti susijungusiai Krikščionių partijai, kurio vertinimu, jokios išskirtinai naujos programos ji nepasiūlo.
„Ar partija atnešė naują žinią – kol kas nemastyti. Naujos žinios nėra, audros stiklinėje situacija, ir viskas dar priklausys ir nuo to, ar personalinės ambicijos virs kuo nors daugiau“, – sakė A.Krupavičius.
Tačiau svarbiausia, pasak politologo, partijai pasirinkti bendražygius ir kryptį: „Jei jie bus valdžioj, jie turi šansų, bet jiems visų pirma reikia susitarti, kaip, kur ir su kuo dalyvauti, nes tokių be vietos yra labai daug Lietuvos politinėje padangėje“.
Šeštadienį Vilniuje susijungė Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga ir Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija bei Seimo frakcija „Viena Lietuva“ su šalininkais, o šio junginio pirmininku išrinktas ekspremjeras Gediminas Vagnorius.
Buvęs Tėvynės sąjungos narys G.Vagnorius 1996–1999 metais vadovavo koalicinei konservatorių ir krikščionių demokratų Vyriausybei, tačiau per Rusijos krizę buvo priverstas atsistatydinti.
2000 metų balandį G.Vagnorius buvo pašalintas iš Tėvynės Sąjungos ir įkūrė savo Nuosaikiųjų konservatorių sąjungą. Šiai susijungus su Jaunųjų krikščionių demokratų lyga ir pasivadinus Krikščionių konservatorių socialine sąjunga, G.Vagnorius tapo pastarosios pirmininku.
Frakcija „Viena Lietuva“ susiformavo praėjusių metų liepą skilus Tautos prisikėlimo partijos frakcijai. Šią savaitę frakcijos seniūnu buvo išrinktas A.Sacharukas, šiose pareigose rotacijos tvarka pakeitęs Laimontą Dinių.
Nepriklausoma save skelbianti frakcija, oficialiai nepriklausanti nei valdantiesiems, nei opozicijai, turi 11 atstovų iš 141 Seime.
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 40 politinių partijų.
