Algis Krupavičius: „Galimybė įteisinti rinkimus – dar ne 50:50“
„Manau, tikimybė mažesnė nei 50 proc.“, – portalui 15min.lt sakė A.Krupavičius, svarstydamas, kiek tikėtina, kad tokie merų rinkimai bus įteisinti jau per šią Seimo kadenciją.
Pasak jo, gera žinia, kad vyko diskusijos ir pagaliau rastas sutarimas. „Jei būtų klausimas tik dėl tiesioginių merų rinkimų įvedimo, greitai būtų apsispręsta. Tačiau nesutariama, koks savivaldos modelis turėtų atsirasti, kokie įgaliojimai turėtų tekti merui – ar jis būtų vykdomoji, ar atstovaujamoji institucija, – kalbėjo politologas. – Tai yra Gordijaus mazgas, kurio lengvai perkirsti nepavyks, nebent valdžioje būtų viena partija. O dabar yra koalicija, ją sudarančios partijos skirtinga žvelgia į tiesioginius merų rinkimus ir savivaldos modelius.“
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Algis Krupavičius |
Pašnekovas priminė, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusioje kadencijoje, kai dirbo jai palanki centro dešiniųjų dauguma, teikė siūlymus dėl tiesioginių merų rinkimų, bet rezultato – jokio.
„Socdemai dabar turi įtakos, bet vis tiek galimybė įteisinti rinkimus – ne 50:50. Jei tiksliai, kokie 55 proc. tikimybė, kad dar nepavyks“, – svarstė A.Krupavičius.
Lietuvos savivaldybių asociacija, nuo seno pritarianti tiesioginiams merų rinkimams, pageidauja, kad šie pareigūnai vadovautų ir taryboms, ir savivaldybių administracijoms. Stiprias pozicijas asociacijoje turinčių socdemų gretose irgi virė karštos diskusijos, dalis jų pritarė būtent tokiam modeliui.
„Jei meras taptų visagaliu, vieninteliu stipriausiu valdžios atstovu savivaldoje, būtų ydinga situacija. Ji sukurtų daugiau problemų, o ne naudos, – aiškino politologas. – Turi būti pasidalijimas tarp vykdomosios ir atstovaujamosios valdžios. Kai kas sako, kad savivaldoje tai neturėtų galioti, kaip nacionaliniu lygiu. Bet tuomet savivaldybėse susidarytų tėvonijos – pirmyn į feodalizmą!“
Pasak A.Krupavičiaus, diskusijos dėl tiesioginių merų rinkimų tik paįvairins politinį gyvenimą, bus savotiška intelektualinė politikų mankšta. Jis suabejojo, ar balsuojant dėl siūlomo savivaldos modelio ant svarstyklių lėkštelės būtų dedamas kitas svarbus projektas arba, pavyzdžiui, Seimo vicepirmininko „darbiečio“ Vytauto Gapšio likimo poste klausimas.
A.Krupavičius: „Turi būti pasidalijimas tarp vykdomosios ir atstovaujamosios valdžios. Kai kas sako, kad savivaldoje tai neturėtų galioti, kaip nacionaliniu lygiu. Bet tuomet savivaldybėse susidarytų tėvonijos – pirmyn į feodalizmą!“
Diskusijos dėl tiesioginių merų rinkimų politologui panašesnės į žaidimą dėl didesnių galių, viešųjų ryšių ir rinkimų kampanijos taktiką. Šis klausimas dažnai iškyla artėjant rinkimams, partijoms esą norint pasirodyti demokratiškesnėms, atviresnėms. „Iš diskusijų sunku pasakyti, ar tiesioginių merų rinkimų siekiama kaip tikslo, ar jie tėra tik vėliava“, – pripažino A.Krupavičius.
Tikisi rinkėjų aktyvumo
„Nesu aiškiaregis, negaliu pasakyti, kaip balsuos Seimas“, – teigė parlamento Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socdemas Julius Sabatauskas, svarstydamas, ar šią kadenciją pavyks įteisinti kitokią nei dabartinė merų rinkimų tvarką, apie kurią kalbama dar nuo praėjusio tūkstantmečio.
Prieš keletą metų politikas pats buvo parengęs atitinkamą Konstitucijos pataisą, bet ji nesulaukė pakankamo palaikymo. J.Sabatauskas pritaria partijos kolegų Mildos Petrauskienės ir Albino Mitrulevičiaus parengtam projektui, kad tiesiogiai išrinktas meras būtų tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas. Siūlomas modelis esą neiškreipia dabartinio, tik meras realiai gauna papildomų įgaliojimų.
„Šis variantas yra logiškas – atspindi dabartinį mero statusą. Meras, kaip vykdomoji institucija, būtų nelogiška. Tuo atveju būtų renkamas vykdomosios valdžios atstovas, kuriam tektų vykdyti tarybos priimtus sprendimus“, – portalui 15min.lt aiškino komiteto vadovas.
Socialdemokratai siekia Seimui vėl pateikti praėjusią kadenciją užregistruotas, bet taip ir nepriimtas pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų. Beje, anuomet socdemai neturėjo bendros nuomonės, nes kai kurie pasigedo aiškaus mechanizmo, kaip būtų galima atleisti tiesiogiai išrinktą merą.
 |
| Milda Petrauskienė |
Anot projekto autorių, jį priėmus padidėtų rinkėjų aktyvumas savivaldos rinkimuose – tą esą įrodo daugelio šalių patirtis. „Londone ar Niujorke tiesioginiai mero rinkimai tampa politiniu ir kultūriniu įvykiu, sukeliančiu šių didmiesčių gyventojų ažiotažą“, – neseniai per spaudos konferenciją pažymėjo socialdemokratai.
Jų tvirtinimu, tiesioginiai mero rinkimai Lietuvoje būtini. Tam esą pritaria per 80 proc. gyventojų, Lietuvos savivaldybių asociacija, daugelis parlamentinių partijų, prezidentė D.Grybauskaitė.
„Būtų daugiau demokratijos ir pasitikėjimo išrinkta valdžia, o meru taptų didžiausią gyventojų palaikymą turintis asmuo. Būtų išvengta situacijos, kai daugiausia mandatų gavusi partija atsiduria opozicijoje“, – kalbėjo A.Mitrulevičius. Savivalda esą taptų efektyvesnė, operatyviau būtų priimami sprendimai. Įsitvirtintų aiški valdžios atsakomybė ir atskaitomybė prieš vietinius gyventojus.
Projekte numatomas ir mero atstatydinimo mechanizmas: jį atstatydinti būtų sunkiau nei dabar, gerbiant piliečių tiesioginiuose rinkimuose išreikštą valią.
„Dabar jau turime vieningą poziciją ir tikrai pasisakome už tiesioginius merų rinkimus“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Pagrindinį šalies įstatymą galima pakeisti, jei tam du kartus iš eilės pritaria ne mažiau kaip 2/3 parlamentarų – 94 iš 141.
Ne viena partija žadėjo įteisinti rinkimus
Prieš pernai vykusius Seimo rinkimus ne viena partija žadėjo pakliuvusi į valdžią įteisinti galimybę merus rinkti tiesiogiai: tiek valdantiesiems dabar priklausančios Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“, tiek opoziciniai liberalai.
Dabar merus renka savivaldybių tarybų nariai. Šie renkami tiesiogiai savivaldos rinkimuose, vykstančiuose kas ketverius metus. Jau dešimtmetį savivaldybių taryboms vadovauja merai su pavaduotojais, o savivaldybių administracijoms – direktoriai, politinio pasitikėjimo pareigūnai.
Simonas Kairys: „Meras turėtų tinkamai reprezentuoti savivaldybę, būti atsakingas už strateginių savivaldybės tikslų įgyvendinimą.“
Kauno miesto tarybos Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Simonas Kairys viešai paskelbtoje nuomonėje pareiškė manantis, kad meras turi būti ryški, pirmiausia – politinė figūra.
„Jis neturėtų eiti paskui krentančius rudeninius lapus ir vaizduoti ūkininko, – šiam reikalui yra administracija, seniūnai (seniūnai, mano nuomone, turėtų būti renkami taip pat tiesiogiai atitinkamose teritorijose). Meras turėtų tinkamai reprezentuoti savivaldybę, būti atsakingas už strateginių savivaldybės tikslų įgyvendinimą.“
Kalba nuo praėjusio tūkstantmečio
Pirmą kartą apie tiesioginius merų rinkimus buvo prabilta dar 1999 m. pradžioje, kai Vyriausybė svarstė atitinkamą nutarimo projektą, bet jo taip ir nepriėmė. Tuomet buvo siūloma 2000-ųjų kovą kartu su savivaldybių tarybų nariais tokiu būdu rinkti ir didžiųjų miestų merus. Idėjai pasiteisinus, kitąsyk tokie rinkimai turėjo tapti visuotiniais. Siūlymas buvo aiškinamas tuo, kad tiesiogiai išrinkti merai taptų atskaitingi ne tik taryboms, bet ir rinkėjams, išaugtų jų atsakomybė vietos bendruomenėms, būtų didinamas savivaldos viešumas ir atvirumas.
2000-aisiais tuometės Seimo Centro frakcijos narė Rūta Rutkelytė inicijavo Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų. Politikė aiškino, kad neretai partija, turėdama vos keletą vietų taryboje, išsidera miesto galvos kėdę, o nesant tiesioginės atsakomybės prieš rinkėjus, išrinktas meras nuo pirmos darbo dienos esą ruošiasi rinkimams į parlamentą.
Po kelerių metų tuometis premjeras Algirdas Brazauskas tvirtino, kad tiesioginiai merų rinkimai įtvirtintų stabilumą savivaldoje ir lengvesnę sprendimų priėmimo procedūrą. Advokatas, vėliau parlamentaru išrinktas Kęstutis Čilinskas tvirtino, kad merų galių didinimas reikštų vienvaldiško, o ne demokratiško kolektyvinio valdymo sustiprinimą. Savivaldoje esą trūksta ne merų vienvaldiškumo stiprinimo, o galimybių bendruomenei kontroliuoti pareigūnus ir gintis nuo jų piktnaudžiavimų. O tuometis „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius pažymėjo, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų naudingi korumpuotam šalies elitui, mat rėmėjams esą pakaktų nupirkti viešųjų ryšių kampanijas tinkamiems kandidatams.
 |
| BFL/Vyginto Skaraičio nuotr./Algirdas Butkevičius ir Valdas Adamkus |
Dar 2005-aisiais metiniame pranešime prezidentas Valdas Adamkus paragino Seimą jau tais pačiais metais „pasitelkti politinę valią ir įteisinti tiesioginius merų rinkimus“. Projektus rengė ir Vidaus reikalų ministerija, ir liberalcentristai, bene karščiausiai agitavę už tiesioginius merų rinkimus.
Tačiau parlamentas iki šiol nesiryžo įteisinti tiesioginių merų rinkimų, nes politikai, kad ir kurios partijos ateina į valdžią, niekaip nesutaria, kokius įgaliojimus suteikti taip išrinktiems merams. Pavyzdžiui, buvo siūloma, kad meras vadovautų tarybai. Šios sprendimus vykdytų atskiros institucijos, be kitų, ir administracijos direktorius. Toks valdžios padalijimas egzistuoja dabar, nors meras nerenkamas tiesiogiai.
Kitas modelis numatė, kad meras taptų savivaldybės vykdomąja institucija, kitaip tariant, iš esmės atliktų dabartinio administracijos direktoriaus pareigas. Meras nebevadovautų tarybai, kuri turėtų savo pirmininką.
Prieš keletą metų siūlyta dar viena alternatyva, tiesa, galimai neatitinkanti Konstitucijos, nes neužtikrinanti valdžios padalijimo, – kad tiesiogiai išrinktas meras ir vadovautų tarybai, ir būtų vykdomoji institucija. Toks modelis, suteikiantis merams didesnius įgaliojimus, Lietuvoje galiojo nuo 1995 m. Bet 2002 m. Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad vykdomoji ir atstovaujamoji valdžios turi būti atskirtos, merai pradėjo vadovauti tik tarybai – atstovaujamajai valdžiai.
2008-aisiais Seimas po antro svarstymo buvo pritaręs Konstitucijos pataisoms dėl tiesioginių merų rinkimų. Atsižvelgdami užsitęsusias teisines ir politines diskusijas, tuometis Seimo pirmasis vicepirmininkas liberalcentristas Algis Čaplikas kartu su J.Sabatausku 2006-aisiais buvo parengę kompromisinį projektą. Jie siūlė Konstituciją keisti minimaliai, įteisinant tiesiogiai renkamus merus, o jų kompetenciją nustatyti įstatymu.
Nesant sutarimo, galutinis balsavimas dėl pataisų buvo paskutinę minutę išbrauktas iš darbotvarkės ir paliktas vėlesnės kadencijos Seimui. Šis per taip ir nesugebėjo priimti reikiamų teisės aktų.
