Kalbėdamas apie pastarąjį tarp Vyriausybės ir Prezidentūros įkaltą pleištą – G.Nausėdos vetuotą įstatymo pataisą dėl COVID-19 testų apmokestinimo nepasiskiepijusiems darbuotojams – politologas pabrėžė, kad šiuo metu tokiems politiniams karams tikrai nėra geriausias laikas.
Anot jo, Seime galime išvysti įdomių manevrų. Viena vertus, aritmetinę daugumą valdantieji teoriškai turi, bet ar tai bus įgyvendinta praktikoje? 15min pašnekovo teigimu, tikėtina, kad auksinį šansą šioje istorijoje gaus naujai susikūrusi Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ su Sauliumi Skverneliu priešakyje.
„Istoriškai tą esame matę prie kitų Seimų, kitų vyriausybių. Toje vietoje auksinio šanso labai dažnai atsidurdavo Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Jų balsai dažnai tapdavo auksiniais“, – kalbėjo G.Šumskas bei pridūrė, kad jeigu naujoji frakcija parems daugumos siūlomą pataisą – tai bus išties įdomus politinis posūkis.
15min primena, kad lapkričio 4 d. Seime pateikus prezidento veto už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu, balsavo 60 parlamentarų. 68 Seimo nariai balsavo už tai, kad grąžintas įstatymas būtų svarstomas iš naujo, susilaikiusiųjų nebuvo. Ginčus sukėlęs klausimas bus dar kartą svarstomos šį ketvirtadienį. Norint priimti jį be pakeitimų reikia ne mažiau kaip 71 balso „už“. Teoriškai valdantieji turi 74 (įskaitant Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen) parlamentarų palaikymą, tačiau ekspertai kelia klausimą, ar negausi dauguma šįkart bus vieninga.
Balsavimo sėkmę galėtų padėti užsitikrinti 14 narių turinčios naujosios frakcijos „Vardan Lietuvos“ balsai. Apie tai yra pasisakęs frakcijos seniūnas S.Skvernelis. Anot jo, valdantieji galėtų tikėtis paramos siūlymui dėl mokamų testų nevakcinuotiems darbuotojams, jei būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis už testus mokėti darbdaviui.
Prezidento priešgyniavimas: nuoširdūs norai ar ankstyva rinkiminė kampanija?
Ar prezidento argumentai nuoširdūs, o gal tai reikėtų vertinti kaip pasiruošimą kitiems prezidento rinkimams? 15min kalbinto politologo manymu, antrasis variantas labiausiai tikėtinas.
„Eskalaciją matome iš abiejų pusių. Tarkime, Žygimanto Pavilionio (Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko, – red. past.) demaršas buvo tikrai ne vietoje ir ne laiku – tuo metu, kai situacija lyg buvo pradėjusi normalizuotis; kai, atrodė, buvo galima lyg ir susitaikyti, tuos karo kirvius užkasti. Čia buvo visai ne vietoje užaštrinta situacija. Juo labiau, kad užsienio politikos sritis aiškiai pagal konstituciją apibrėžta – tai viena iš tų sričių, kur prezidentas turi didelį svorį“, – kalbėjo jis.
Pasak 15min kalbinto politologo, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko išsišokimas galėjo prisidėti prie prezidento sprendimo vetuoti įstatymo pataisą.
Paklaustas, o kuo susidariusi priešprieša naudinga valdantiesiems bei kodėl įgelti G.Nausėdai sumanė Ž.Pavilionis, G.Šumskas svarstė, kad komentuodami kolegos elgesį konservatoriai greičiausiai buvo nuoširdūs – tai asmeninis jo poelgis, nesuderintas su bendrapartiečiais.
Praėjusią savaitę Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Ž.Pavilionis pranešė ketinantis kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, kad šis pradėtų tyrimą dėl prezidento ir jo patarėjų veiksmų, kai jie viešai komentavo Lietuvos ambasadoriaus Europos Sąjungoje skyrimo procesą. Parlamentaro teigimu, taip buvo pažeistas konfidencialumas. Prezidento atstovas spaudai tokią parlamentaro iniciatyvą pavadino politiniais žaidimais. Kritiškai Ž.Pavilionio veiksmus įvertino ir Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Anot jo, toks pareiškimas su ministerija nebuvo suderintas.
Pavojingi politikų žaidimai
Ar ankstyvą rinkimų kampaniją pradėjęs G.Nausėda nepraloš pasirinkęs tokią strategiją, nes, kaip neretai teigia kritikai, susidaro įspūdis, kad prezidentas pataikauja vakcinų skeptikams? Išties, pastebėjo pašnekovas, tai pavojingas žaidimas: „Tie argumentai buvo pakankamai pavojingi. Manau, kad buvo didelė klaida pasislėpti už patarėjų. Patarėjai, be jokios abejonės, yra profesionalai, bet tokiu atveju, kai yra toks rezonansinis veto, pasakius A reikėtų pasakyti ir B. Sprendimą daug plačiau turėtų pakomentuoti pats prezidentas, juo labiau, kad jis pakankamai aštriai kritikuoja pandemijos valdymą.
Reikėtų ne tik kažkur į Vadovų tarybą nuvykus komentuoti įvykius, kad kažkas bando sabotuoti skiepijimo planus, bet ir vetavus įstatymą, kas yra pakankamai nenuoseklu turint galvoje, kad prezidentas su labai iškelta kartele turėtų būti tas flagmanas ir parodyti pavyzdį. Šiuo atveju sunku būtų rasti argumentų, kaip šio įstatymo vetavimas gali paskatinti skiepijimo tempus, tai čia tikrai yra toks šūvis sau į koją.“
Įstatymo pataisos vetavimas – tik vienas iš pastarosios savaitės pavyzdžių, iliustruojančių Vyriausybės ir Prezidentūros nesutarimus dėl pandemijos valdymo.
Vyriausybė ir Prezidentūra turėtų suremti pečius komunikacijos srityje
Kalbėdamas apie pandemijos valdymą ir vakcinaciją G.Šumskas atkreipė dėmesį į kitą šiuo metu neišnaudotą priemonę – komunikaciją. Anot jo, atrodome išties prastai ir čia Vyriausybė su Prezidentūra turėtų ieškoti būdų, kaip susikalbėti.
Anot jo, gerai, kad pasitelkiami duomenų analitikai, kurie padeda prognozuoti pandemijos eigą, tačiau labai svarbu, kad jų žinia visuomenei būtų pateikiama supranta ir įdomia kalba: „Komunikacija vykdoma per daug sofistikuotai, komplikuotai. Moksliškai tai galbūt yra teisinga, bet prastai pateikiama.“
Vis dėlto, atkreipė dėmesį jis, nepaisant kritikos dėl vakcinacijos proceso, situacija Lietuvoje nėra jau tokia bloga. Taigi, apibendrino politologas, reikėtų nesiginčyti, o susitelkti ir ieškoti aiškaus lyderio.
Skirtingos Portugalijos strategijos
„Mėgstu skaičius. Pažiūrėjus į Centrinės ir Rytų Europos šalis, Lietuva yra lyderiai. Mes tik puse procento atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio“, – sakė politologas.
Kalbėdamas apie situaciją kitose ES šalyse pašnekovas atkreipė dėmesį, kad bene geriausias sėkmės pavyzdys – Portugalija. Beje, pasak G.Šumsko, gegužę, kai dar nebuvo pasiektas vakcinacijos įkarštis, Eurostat skirtingų šalių gyventojų klausė, kiek iš jų jau pasiskiepijo, o kiek planuoja tą padaryti artimiausiu metu. Žiūrint iš šiandienos perspektyvos, paaiškino jis, skaičiai sutampa. Paprastai tariant, ką žmonės žadėjo, tą ir įvykdė.
15min pašnekovas pagyrė Latvijos indėlį. Anot jo, nors šiandien šioje šalyje koronaviruso situacija prasta, kalbant apie vakcinaciją jie nemenkai pasistūmėjo į priekį: „Pavyzdžiui, pavasarį buvo pasiskiepiję ir žadėjo skiepytis 44 proc., o dabar yra virš 50 proc. Tai reiškia, kad jie sugebėjo ir per sugriežtinimus, ir per geresnę komunikaciją panaikinti plyšį tarp ketinančių skiepytis gegužės mėnesį ir pasiskiepijusių.“
Kiek anksčiau apie lėtą vyresnio amžiaus asmenų vakcinaciją 15min kalbinta prof. Ramunė Kalėdienė yra sakiusi, kad gerokai išaugę sergamumo ir mirštamumo nuo COVID-19 skaičiai – vasarą praleistos progos paskiepyti nuo šios ligos vyresnius žmones pasekmė.
„Galvoju, kad reikėjo įdėti kur kas daugiau komunikacinio darbo. Išties reikėjo daugiau bendrauti su kiekvienu vyresniu žmogumi. Buvo tikslinga tai daryti ne tik per sveikatos priežiūros įstaigas ar masinės informacijos priemones, bet kitus veikėjus, pavyzdžiui, nevyriausybines organizacijas“, – sakė ji.
Lazda ar meduolis?
Susidaro įspūdis, kad Lietuva atsidūrė kryžkelėje – Vyriausybės pozityvių vakcinacijos skatinimo priemonių aruodas išseko, todėl bandoma pereiti prie griežtesnių. Prezidentūroje, panašu, situacija priešinga – pirmumas teikiamas nuosaikesniems, į savanorišką pasirinkimą ir skatinimą orientuotiems būdams. Kurį kelią vertėtų rinktis?
Visuomenei reikėtų pasiūlyti ir meduolį, ir lazdą vienu metu.
15min kalbintas G.Šumskas įsitikinęs, kad vieno teisingo kelio nėra. Kiekvienam tas raktas skirtingas, teigė jis ir pabrėžė, kad dėl to reikėtų taikyti skirtingus metodus. Paprastai tariant, visuomenei pasiūlyti ir meduolį, ir lazdą vienu metu. Anot jo, svarbiausia dabar nesiblaškyti ir išlaikyti nuoseklumą. Vis dėlto, jis pasigenda betarpiškesnio bendravimo tarp valdžios ir visuomenės.
„Žiūriu į Portugalijos atvejį. Iš vienos pusės, ten buvo pasitelktas toks karinis mentalitetas, bet jis suveikė, tai kažkoks raktas buvo surastas, bet ten operacijų vadovas, kurio gal tik postas kitaip vadinasi, ėjo drąsiai kalbėtis į mitingus. Pasirinktas tiesioginio bendravimo scenarijus, nors tikrai nebuvo švelnios rankos – buvo kompleksas [priemonių, – aut. past.] naudojamas“, – kalbėjo politologas ir pastebėjo, kad Lietuvoje kritikos sulaukia abu pandemijos valdymo scenarijai – tiek skatinantis meduolio, tiek ir griežtasis lazdos.
Prognozės pesimistiškos – priešprieša išliks
„Vis dėlto, nesame prezidentinė valstybė, bet istoriškai esame matę, kad prezidentai sugebėdavo simbolines galias paversti realiu poveikiu. Dalios Grybauskaitės periodas buvo tarsi galių balanso perskirstymas. Netgi to paties Valdo Adamkaus periodu, kuris dažnai įvardijamas tarsi toks ramus, nuoseklus valdymo laikotarpis, bet galime prisiminti kad ir konfliktą su Gedimino Vagnoriaus Vyriausybe, kai buvo suprasta, kad su prezidentu geriau nekariauti, nes už jo yra didelė žmonių armija. Šiuo metu irgi, matyt, reitingas yra argumentas, kodėl elgiamasi vienaip ar kitaip. Reikia suprasti, kad rinkimų kampanija prasidėjo pakankamai anksti“, – paklaustas, kas pandemijos valdyme turėtų tarti paskutinį žodį – Vyriausybė ar Prezidentūra – svarstė politologas.
Paprašytas įvardyti klaidas, lėmusias susidariusią priešpriešą, G.Šumskas pastebėjo, kad šiandien jau sunku pasakyti, kuri pusė pirma pradėjo šią kovą, tačiau nurodė, kad ypač reikšmingą vietą šiame kontekste užima komunikacija, o tiksliau – jos nebuvimas:
„Reguliarūs susitikimai jau kurį laiką nutrūkę ir dabar jau sunku įsivaizduoti, kad po premjerės šmaikščių pasisakymų apie prezidento strategijas, sunku įsivaizduoti, kad susitikimai vėl taps reguliarūs. Sunku pasakyti, kas pirmas turės užkasti karo kirvį. Dėl visuomenės intereso, aišku, tą padaryti reikėtų, nes padėtis tikrai nepaprasta ir tai labai kenkia“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad abi pusės turi atrasti bendrų interesų.
Optimistiško scenarijaus politologas nepiešia. Anot jo, veikiausiai šioje priešpriešos situacijoje gyvensime dar kurį laiką, nebent pandemija pasibaigtų ir konfliktas natūraliai deeskaluotųsi.
