2021 07 14

Politologas: galų gale sužinojome, kas yra G.Nausėda

Antrąsias kadencijos metines minintis prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pristatė per metus nuveiktus darbus. Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga sako, kad paradoksalu, jog šalies vadovą mes geriau pažinome nuo gegužės – po kreipimosi į Didžiojo šeimos gynimo maršo dalyvius pradėjo ryškėti jo vertybinės nuostatos. Politologo teigimu, prezidentas rado savo rinkėjus ir į juos prabyla.

Apie antruosius G.Nausėdos darbo metus – pokalbis su S.Spurga aktualijų laidoje „15/15“.

– Ar visuomenei jau darosi aiškiau, koks bus likęs trejų metų G.Nausėdos kadencijos laikotarpis?

Juolab, kad jis nevengė minėti to gerovės valstybės vizijos simbolio. Bet jau kol kas bent jau visuomenėje matome, kad ta gerovės valstybės vizija yra suprantama tik jam pačiam, o ne žmonėms, kurie turėtų gauti iš to naudą.

– Jūs visiškai teisus. Gerovės valstybė ten, kur ji įsitvirtino, – Skandinavijos valstybėse ar Austrijoje, kelių dešimtmečių visos visuomenės pastangos, kurios tapo tų nacijų, tautų tapatybe.

Tai, kad mes priimsime kelis įstatymus, padidinsime pensijas, šiek tiek pakoreguosime mokesčių sistemą – nereikia to vadinti skambiu vardu gerovės valstybė. Tuo užsiima visi politikai.

Atsakant į klausimą, koks yra prezidentas ir kokie bus kiti valdymo metai, paradoksalu, bet prezidentą mes geriau pažinome nuo šių metų gegužės.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Saulius Spurga
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Saulius Spurga

Nuo to laiko, pradėjo ryškėti jo vertybinės nuostatos, kai buvo transliuojamas jo kreipimasis į Šeimų maršą, o po to sekė ir daugiau jo pasisakymų, kurie išryškino vertybines nuostatas, o jos skiriasi nuo dabartinės Vyriausybės ir koalicijos partnerių siūlomų sprendimų.

– Jei, kaip teigiate, po gegužę vykusio Šeimų maršo išryškėjo prezidento vertybinės nuostatos, o šiandien prezidentas akcentavo, kad siekia naikinti atskirtį tarp žmonių ir išsisuko nuo tiesaus atsakymo, ar susitiks su LGBT bendruomenės šeimomis, ar tai rodo šalies vadovo taikomus dvigubus standartus ir tai, kad prezidento gerovės valstybė turi tam tikrų išlygų?

– Gal to nesiekime su gerovės valstybe, bet tai rodo, kad prezidentas jau dabar rado savo rinkėjus ir į juos prabyla.

Jis nėra vienytojas, užima aiškią poziciją vertybinėje skalėje ir politiniame spektre. Tai yra akivaizdu.

Spaudos konferencijoje nuskambėjo ir tai, jog anksčiau skaitė žiniasklaidą, o dabar tiesiogiai bendrauja su žmonėmis.

Tai dar vienas prezidento žingsnis ir tam tikras pareiškimas toje pareiškimų grandinėje, kad žiniasklaida, kuri nuosekliai gina europines vertybines pozicijas, jam nėra autoritetas.

Nors jis ir kalbasi su žmonėmis, mes suprantame, kad iš atskirų pokalbių tikrai nesusidarysi bendros nuomonės.

Jis susitiko su opozicijos lyderiais, bet kažkaip labai sunku susitikti su premjere.

Jis siunčia pasiuntinį į Šeimų maršą, bet patarėjų lygmenyje užkliūva pakvietimas susitikti su LGBT bendruomenės šeimomis ir atstovais.

Tai čia jau ir ryškėja prezidento veidas.

Neatrodo, kad prezidentas šiuo atveju šaudo sau į kojas?

– Man atrodo čia yra spekuliacijos, ar jis taip nori įtikti, ar jis ruošiasi antrai kadencijai. Manau, tiesiog išryškėjo pažiūros, ir jos iš tikrųjų yra tokios.

Nemanau, kad šaudo sau į kojas. Nors taip atrodo žvelgiant į komentatorius, žiniasklaidą, bet įtarčiau, kad dauguma žmonių mano taip, kaip jis.

Tai rodo ir prezidento reitingai, aišku, jie nebus tokie aukšti, kaip buvo, nesieks 80–90 proc.

– Vienų savo žodžių – iki mindauginių paskiepyti 70 proc. visuomenės – išsiginti nepavyko ir dėl to kritikuoja ministrą Arūną Dulkį. Kas turėtų iš tikro prisiimti atsakomybę?

– Neabejoju, atsakomybę turėtų prisiimti Sveikatos apsaugos ministerija.

Prezidentas pažadėjęs, iškėlęs tikslą iki mindauginių vakcinuoti 70 proc. visuomenės, tikrai peržengė savo kompetencijų ribas.

Dėl to, net ministrų kabinetas bei ministrė pirmininkė buvo sutrikę, nustebę ir nepatenkinti.

Dabar jiems tenka atsakomybė dėl to, kad tikslas nebuvo pasiektas. Visi suprantame, kad prezidentas neturi tiek daug įgaliojimų. Galėjo ir pats būti aktyvesnis.

Prisimenu 2020 metais skaitytą metinį pranešimą, kuriame skelbė pergalę prieš virusą ir įveiktą pandemiją, nors buvo aišku, kad sunkiausi laikai dar priešakyje. Po to kūrė atskirą ekspertų komisiją.

Valdžios bendradarbiavimo šioje srityje trūko ir iš dalies dėl to atsakomybę turi prisiimti ir prezidentas.

VIDEO: G.Nausėda apie antrą kadenciją: apie tai negalvoju ir man tai neįdomu

– Ar prezidentas ruošiasi ir planuoja siekti dar vienos kadencijos prezidento poste, nors šiandien ir pareiškė, kad kol kas jam tai neįdomu?

– Tai populiari tema, galima daug kalbėti, bet, manau, G.Nausėda šiuo atveju yra nuoširdus. Likę treji metai – didelis laiko tarpas, dar daug nutekės vandens.

Gerai bent tai, kad galų gale mes jau žinome, kas yra prezidentas, kokios jo pažiūros, galime iš dalies prognozuoti jo elgesį.

Tik dabar jis atranda save. Gal pavyks sulipdyti komandą, kuri buvo labai nestabili per šį laikotarpį.

Filosofiškai tariant, jis tikrai ruošiasi kitai kadencijai, nori būti populiarus, nori, kad jo politika būtų įgyvendinta.

Daugiau aktualijų laidos „15/15“ įrašų rasite videogalerijoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis