„Mano supratimu, Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) yra dvi išeitys: arba pirmininkas pasuka didesnio savikritiškumo keliu ir mes matome blaivų ir kritišką TS-LKD kampanijos rezultato įvertinimą, kuriame dalyvauja ir pirmininkas, arba iš principo kyla būtinybė keisti pirmininką. Padėtis yra sudėtinga, nes tikrai nematyti aiškaus pakaitalo“, – kalbėjo V.Valentinavičius.
2017 m. pavasarį vyksiančiuose TS-LKD pirmininko rinkimuose naujas šios partijos vedlys bus renkamas jau ne dvejiems, kaip anksčiau, o ketveriems metams. Dabar mažai kas abejoja dėl to, kad partija patikės Gabrieliui Landsbergiui dar vieną kadenciją būti krikdemų-konservatorių pirmininku.
Tačiau tokia perspektyva gali netenkinti pastaruoju metu vis labiau su G.Landsbergiu ir jo bendraminčiais nesutariančių partiečių, pasisakiusių už valdančiąją koaliciją su „valstiečiais“. Ši su G.Landsbergiu ir jo artimiausia aplinka kai kuriais klausimais nesutarianti parlamentarų grupė yra gan marga: jai priklauso ir krikdemiškos pakraipos politikai, ir kai kurie su krikdemais tiesiogiai nesiejami partijos senbuviai, kaip antai Audronius Ažubalis ir Stasys Šedbaras, taip pat – Vytautas Juozapaitis.
Dauguma šių politikų po rinkimų pasirašė dokumentą, kad būtų apsvarstytos galimybės formuoti valdančiąją koaliciją kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tarp pasirašiusiųjų – Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, Vytautas Juozapaitis, Kazys Starkevičius, Valentinas Stundys, Žygimantas Pavilionis, Laurynas Kasčiūnas ir Agnė Bilotaitė.
Jei pavasarį G.Landsbergis laimėtų partijos pirmininko rinkimus, jis būtų ir šios partijos vedlys artėjančiuose Seimo rinkimuose. Tikėtina, kad tokiu atveju jam oponuojančios Seimo narių grupės perspektyvos gauti gan aukštą vietą būsimame rinkimų sąraše būtų palyginti menkos. Ar tai vers minėtus politikus ieškoti radikalių sprendimų – galbūt net inicijuoti partijos skilimą? Ar tokiu atveju atskilusieji mėgintų steigti savo partiją, ar, tarkime, šlietųsi prie „valstiečių“, kurių lyderiai privačiuose pokalbiuose jau yra užsiminę apie tokią galimybę?
V.Valentinavičius: TS-LKD turi dvi išeitis
Savo ruožtu politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, buvęs Andriaus Kubiliaus patarėjas Virgis Valentinavičius teigia, kad G.Landsbergio lyderystės silpnumą išduoda nenoras pripažinti klaidų.
„Mano supratimu, TS-LKD yra dvi išeitys: arba pirmininkas pasuka didesnio savikritiškumo keliu ir mes matome blaivų ir kritišką TS-LKD kampanijos rezultato įvertinimą, kuriame dalyvauja ir pirmininkas, arba iš principo kyla būtinybė keisti pirmininką. Padėtis yra sudėtinga, nes tikrai nematyti aiškaus pakaitalo“, – kalbėjo V.Valentinavičius.
Jo žodžiais, partija yra tokioje situacijoje, kai gavo mažiau mandatų po buvimo opozicijoje nei po valdymo per sunkią krizę ir labai griežtą taupymo politiką.
2017 m. pavasarį vyksiančiuose TS-LKD pirmininko rinkimuose naujas šios partijos vedlys bus renkamas jau ne dvejiems, kaip anksčiau, o ketveriems metams.
MRU docentas abejoja, kad skilimo grėsmė šioje partijoje yra reali. Esą priešingai – krizėje, kurioje TS-LKD atsidūrė po blogo rezultato rinkimuose, galima matyti galimybę iš pamatų užsiimti partijos vienybe ir partijos pirmininko rinkimams rasti tokį kandidatą, kuris vienytų partiją ir pakeistų jos pagrindinę žinią. Kol kas to esą nematyti.
LRT.lt V.Valentinavičiaus perklausus, ar G.Landsbergis nėra tas žmogus, kuris gali vienyti partiją, atsakė: „Gali būti ir G.Landsbergis, jei jis iš principo pripažintų, kad tai, su kuo partija ėjo į rinkimus, nebuvo patrauklu rinkėjams. Šiandien Seime girdime, kad G.Landsbergis mini planą Lietuvai. Toliau, mechaniškai. Bet juk tą planą Lietuvai Lietuvos rinkėjai įvertino gana kritiškai, tai atsispindi rezultatuose. Tai reikia daryti išvadas. Reikia galvoti ne apie planą Lietuvai, kuris pralaimėjo, bet apie naują planą Lietuvai. Jei dabartinis pirmininkas būtų pajėgus pripažinti klaidas ir ieškoti naujų idėjų, kodėl gi ne – gali likti. Bet klausimas – ar jis gali tai padaryti?“ – LRT.lt kalbėjo V.Valentinavičius.
Apžvalgininkai: krikdemai atsidūrė aklavietėje
Dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris teigia, kad panašu, jog aistros TS-LKD yra atlėgusios.
„Panašu, kad yra kažkokios paliaubos. Tą įrodo ir TS-LKD frakcijos seniūno rinkimai, kai Ž.Pavilionis nebuvo iškeltas, nors, manau, turėjo ambicijų ir ketinimų mesti iššūkį G.Landsbergiui. Bet, kaip suprantu, jis paskaičiavo savo galimybes. Žmonės tiesiog nebuvo pasiruošę čia ir dabar stoti į atvirą kovą, nes tai būtų akivaizdus karo paskelbimas.
Nežinia, ar čia jau viskas. Gal tam tikrą vaidmenį suvaidino aplinkybės, kad pats Ž.Pavilionis iš nepatyrimo ar per didelio ambicingumo pradėjo skubėti ir svaidytis viešais kaltinimais partijos vadovybei. Manau, kad tai taip pat pablogino padėtį, ir daugelį potencialių savo sąjungininkų atbaidė savo išsišokimu“, – kalbėjo V.Bruveris.
Pasak dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininko, nors takoskyra tarp dviejų partijos flangų į rimtą konfliktą neperaugo, tai nereiškia, kad ji dingo. Esą pagrindinis dalykas yra tai, kad partija liko be valdžios ir su dar mažesniu mandatų skaičiumi nei per praėjusią kadenciją, o partijos ateitis – neaiški.
„Manau, dar ketverius metus būti pakabintai opozicijoje neigiamai veiks vidaus atmosferą. Kuo arčiau bus partijos pirmininko rinkimai, tuo kalbų, kad reikėtų G.Landsbergį pakeisti kitu, daugės. Akivaizdu, kad atmosfera kaista, bet ta oponuojanti stovykla neturi įtikinamesnio kandidato ir svaresnės alternatyvos G.Landsbergiui. Kas juo gali būti? Ž.Pavilionis? Atsargiai vertinu jo perspektyvas. Kol kas labai abejotina, kad jis gali tapti visos partijos, o vėliau – ir nacionalinės politikos lyderiu“, – LRT.lt kalbėjo V.Bruveris.
V.Bruverio teigimu, mažai tikėtina ir tai, kad krikdemai galėtų atskilti ir jungtis prie kitos partijos. „Manau, jie supranta, kad skilimas būtų savižudiškas ir atskylančioms jėgoms, ir tiems, kurie lieka motininėje partijoje. Ką krikdemai veiktų, nuėję pas valstiečius? Gautų vieną kitą postelį? Aišku, krikdemams dėl postelio parduoti partiją – ne naujiena. Savo laiku jaunoji krikdemų generacija pardavė partiją konservatoriams“, – priminė V.Bruveris.
V.Bruverio teigimu, mažai tikėtina ir tai, kad krikdemai galėtų atskilti ir jungtis prie kitos partijos.
Dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas spėja, kad daugiau šansų, jog G.Landsbergis liks partijos pirmininko poste, tačiau įtampa ir konfliktas tarp dviejų flangų išliks. „Tai, kad konfliktas partijos viduje yra užkonservuotas, nereiškia, kad jis išsikvėps. Priešingai – užkonservuoti konfliktai dažniausiai turi savybę kauptis į sprogstamąją destruktyvią galią“, – mano V.Bruveris.
Politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas sako, kad, jei G.Landsbergis dar kartą bus išrinktas TS-LKD pirmininku, jis įsitvirtins šioje partijoje ilgam.
„Daug kas priklausys nuo to, kaip vyks rinkimai – korektiškai ar ne. Gali būti labai daug emocijų ir nepasitenkinimo. Kaip žinome, Irenos Degutienės ir Andriaus Kubiliaus rinkimai paliko daug nuosėdų abiem pusėms. Aštri rinkimų kampanija partijos viduje gali būti ta išcentrine jėga, kuri parodys, kad šios dvi grupuotės partijos viduje kartu būti negali“, – LRT.lt kalbėjo V.Savukynas.
Tuo metu atskilimas, anot V.Savukyno, tik iš pradžių gali atrodyti patrauklus, tačiau iš to esą gali kilti daugybė problemų.
„Kur dabar yra atskilėlis nuo konservatorių partijos Gediminas Vagnorius? Galime prisiminti ir Viktoro Muntiano vadovaujamą Pilietinės demokratijos partiją. Niekas jau neprisimena tokios. Atskilimai nieko gero nežada, nors konservatorių partijoje dabar vieni kitus kaltina. Kaltinama, kad per daug atsirado suliberalėjimo, krikščionys demokratai siūlo grįžti prie vertybių. Galvojant apie politinę perspektyvą, natūralu, kad, jei krikdemiškas flangas pralaimės, jiems per kitus rinkimus tikėtis gerų vietų partijos sąraše neverta“, – apibendrino V.Savukynas.
P.Saudargas: ar pakeitus pirmininką kas nors pasikeis?
Konservatorius P.Saudargas, 2008-aisiais dėjęs dideles pastangas, kad Tėvynės sąjunga (TS) ir Lietuvos krikščionių demokratų (LKD) partijos susijungtų, primena, jog jungimosi sutartyje buvo aprašyta, kad, partijos pirmininku tapus TS atstovui, pirmuoju pavaduotoju būtų LKD žmogus. Nuo to laiko per kiekvienus partijos pirmininko rinkimus LKD kelia savo kandidatą.
„Tikiu, kad ir šiuo atveju LKD turės savo kandidatą. Ar savo iškeltą, ar kokį remiamą. Tikrai šis klausimas dar nėra svarstytas jokiu formatu nei LKD valdyboje, nei taryboje ar konferencijoje. Tikrai nė viena kandidatūra dar nei aptariama, nei iškelta“, – LRT.lt kalbėjo politikas.
Anot P.Saudargo, po Naujųjų metų partiečiai rinksis ir svarstys, bus kalbamasi su partijos pirmininku ir išklausoma, ką jis siūlo.
„Ar išrinkus vieną ar kitą pirmininką krikdemams būtų geriau ar blogiau? Nekelčiau tik pirmininko klausimo. Kiekviena susijungusi bendruomenė yra stipri tiek, kiek stiprūs ir veiklūs yra jos nariai. Istorija rodo, kad galime konstruktyviai dirbti su bet kokiu pirmininku. Nesvarbu, iškeltu mūsų ar ne. Andrius Kubilius pirmininku buvo 8 metus, partija nesubyrėjo. Reiškia, kartu sugebame eiti į priekį“, – tikino P.Saudargas.
Politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas sako, kad, jei G.Landsbergis dar kartą bus išrinktas TS-LKD pirmininku, jis įsitvirtins šioje partijoje ilgam.
Savo ruožtu konservatorius L.Kasčiūnas mano, kad partijos pirmininko klausimas yra dar ankstyvas ir dabar esą svarbiausia susitelkti į darbą.
„Visą laiką buvo alternatyvų, variantų. Dabar susitelkime į darbą. Viskas priklauso nuo žmonių, kurie yra frakcijoje. Nuo jų darbo, gebėjimo registruoti įstatymus, ginti savo idėjas ir jas paversti kūnu, dalyvauti debatuose. Viskas mūsų rankose. Ir esant G.Landsbergiui, ir bet kuriam kitam pirmininkui. Net neabejoju, kad daugeliu klausimų rasime pritarimą“, – komentavo L.Kasčiūnas.
Portalui LRT.lt L Kasčiūno pasiteiravus, ar tai tokia kalbėsena reiškia, kad krikdemai jau susitaikė su G.Landsbergio tolimesniu pirmininkavimu, atsakė: „Dabar laikas dirbti. Reikia dirbti ir tvirtinti vertybines pozicijas. Manau, per daug esame partiniuose žaidimuose, ir reikia iš jų išeiti. Esu pavargęs nuo tų žaidimų ir noriu susitelkti į politinius procesus. Dar svarstysime rinkimų rezultatus. Žiūrėsime, kaip situaciją mato regionai.“
Sako, kad jokių konfliktų nepastebėjo
Nors dar lapkričio pradžioje konservatorių partijoje vyko įnirtingos diskusijos, ar partijai reikia jungtis į koaliciją su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, o norintys valdžios buvo pavadinti atskalūnais, patys krikdemai to nebesureikšmina.
„Kažkokių konfliktų nesu matęs. Jokių asmeniškų konfliktų taip pat nesu pastebėjęs. Tik spaudoje pasirodo vienos ar kitos nuomonės. Mūsų partijoje yra krikdemiškai mąstančių žmonių ir yra liberaliai mąstančių žmonių. Takoskyros nėra blogai, nes vyksta diskusija ir bandoma ieškoti kompromiso. Blogai yra interesų konfliktai ir asmeniškumai“, – apibendrino P.Saudargas.
Tiek P.Saudargas, tiek L.Kasčiūnas teigė nesibaiminantys, kad po partijos pirmininko rinkimų pirmininku dar vienai kadencijai tapus G.Landsbergiui, krikdemų kandidatai rinkimų sąraše gali smukti.
„Mūsų partijoje rinkimų sąraše vietos neskiriamos. Vyksta demokratinis reitingavimas, ir sąrašą reitinguoja visa partija skyriuose. Kiekvienas partijos narys turi teisę ateiti balsuoti, ir šio sąrašo pagrindu pakeitimai daromi minimalūs ir tik pritarus tarybai. To sąrašo vietos atspindi individualius bendruomenės nario aktyvumą, politinį svorį. Sąrašas nėra dėliojamas už uždarų durų“, – pabrėžė P.Saudargas.
L.Kasčiūnas taip pat teigė tikintis pirmininko demokratiškumu, reitinguojant partijos narius sąraše.
„Pirmininkas gali turėti tam tikrą teisę tik šiek tiek pakoreguoti sąrašą, bet tik šiek tiek. Įprastai pirmininkai daug nesinaudoja šia teise. Tai rodo jų demokratiškumą ir leidžia spręsti partijos nariams“, – LRT.lt kalbėjo L.Kasčiūnas.
