Politologas L.Bielinis apie NSGK tyrimą: esame dar tik konflikto pradžioje

LRT.lt primena, kad praėjusią savaitę NSGK paskelbus atlikto parlamentinio tyrimo išvadas, kuriose kalbama apie koncerno „MG Baltic“ ir Rusijos energetikos korporacijos „Rosatom“ įtaką politiniams procesams Lietuvoje ir valdžios institucijų sprendimams, „valstiečių“ lyderiai prabilo apie būtinybę pratęsti tyrimą.

Naujo tyrimo objektu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis mato verslo grupių įtaką Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai, kuri su Andriumi Kubiliumi priešakyje vyriausybei vadovavo 2008–2012 m. Be to, „valstiečiai“ iki šiol nori ištirti prezidentės Dalios Grybauskaitės veiksmus (jai esą Valstybės saugumo departamentas (VSD) teikė informaciją apie verslo ryšius su politikais), mat abejonių dėl šalies vadovės skaidrumo valdantiesiems sukėlė anksčiau žiniasklaidoje paviešinti jos ir buvusio Liberalų sąjūdžio Eligijaus Masiulio susirašinėjimai. Liberalų sąjūdis NSGK tyrime, remiantis VSD surinkta medžiaga, įvardijamas „MG Baltic“ interesus tenkinanti partija.

Tuo metu TS-LKD atkerta, kad papildomo tyrimo reikėtų dėl R.Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ įtakos politiniams procesams.

NSGK tyrimo išvadų priedai: Verslo ir politikų ryšių schemos

Kol kas aiškūs laimėtojai yra tik vieni

Mykolo Romerio universiteto docentas, politikos apžvalgininkas Saulius Spurga įsitikinęs, kad po NSGK tyrimo išvadų, kurios, pašnekovo manymu, vis dėlto yra abstrakčios, politinius dividendus gali skaičiuoti tik viena partija.

„Gana akivaizdu, kad valdantieji, tai yra „valstiečiai“, kurie šitą procesą vairuoja, ir bus laimėtojai“, – LRT.lt sakė S.Spurga.

Pasak politikos apžvalgininko, nepaisant to, kad be Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos kitos partijos konkrečiai NSGK tyrime nėra pateikiamos kaip tos, kurioms verslo grupės darė įtaką, „valstiečiai“ toliau mėgina deklaruoti, jog apie „MG Baltic“ ir „Rosatom“ įtakas galėjo žinoti ir valdžioje buvę konservatoriai. Šis vaidmuo jiems, anot S.Spurgos, padeda šiuo metu jaustis kovotojais už teisybę ir panašu, kad šią kortą jie naudos ir artėjančiuose rinkimuose.

Evgenia Levin nuotr./Saulius Spurga

„Valstiečiai“ matomi ekranuose: jie aiškina, jie kaltina, jie kovoja už teisybę, atskleidžia negeroves. Politikams tai yra didžiausia laimė ir geriausias atlygis. Šitas įvykis dar ilgai bus naudojamas, apie jį bus kalbama ir per rinkimus, ir tarp rinkimų. Taip greitai viskas nepasibaigs“, – tvirtino pašnekovas.

LRT.lt kalbintas ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentas, politologas Vincentas Vobolevičius pritarė S.Spurgos mintims, kad NSGK tyrimas kol kas tapęs „valstiečių“ koziriu.

„Valstiečiai“ čia gauna kovotojų su įsišaknijusia korupcija statusą ir dėl to nenuostabu, kad kai kurie politikai, kurie priklauso dešiniesiems arba jiems prijaučia, skuba akcentuoti, kad „Agrokoncernas“ irgi dalyvauja politikoje. Labai natūralu, kad viena pusė, pasitelkdama šitus tyrimus, siekia sau politinės naudos. Nesakau, kad tyrimai neatskleidžia korupcijos fakto, bet labai akivaizdu, kad tie atskleisti korupcijos faktai yra naudingi tiems, kurie yra arba nauji arba tokie maži, kad niekada rimtai prie lovio nepriėjo“, – dėstė V.Vobolevičius.

Konservatoriams tyrimo girnos nebaisios?

LRT.lt kalbinti politologai sutaria, kad NSGK tyrimo išvados labiausiai, kaip ir buvo tikėtasi, nepalankios Liberalų sąjūdžiui. Tiesa, išvadose kalbama ir apie kitą opozicinę jėgą – konservatorius. Dokumente užsimenama apie verslo grupių finansinę paramą TS-LKD atstovams rinkimuose, apie ekspremjero Andriaus Kubiliaus susitikimą su „Rosatom“ valdomos įmonės „Nukem“ atstovu Jonu Tamuliu.

Politologo L.Bielinio manymu, šie su TS-LKD atstovais siejami epizodai, nors ir nėra panašūs į verslo įtaką liberalų atžvilgiu, konservatorių įvaizdžiui pakenks.

„Aš manau, kad tai yra smūgis. Galbūt jis teisine prasme neturi jokios galios ir, ko gero, neišsivystys į kažkokią teisinę procedūrą, bet įvaizdžio ir viešosios nuomonės lygmenyje bus tam tikrų pokyčių. Dėl tos priežasties konservatoriai turėtų galvoti ir apie gynybą, ir apie atsakomuosius veiksmus. Iki rinkimų laiko dar yra ir aš manau, kad mes sulauksime dar ne vienos kovos“, – su LRT.lt įžvalgomis dalijosi L.Bielinis.

Tuo metu politologas V.Vobolevičius nesutiko su šia nuomone. Anot jo, TS-LKD elektoratas, stebėdamas papildomas „valstiečių“ pastangas kritikuoti konservatorių galimas sąsajas su verslo grupėmis, greičiausiai liks lojalūs.

„Tie rinkėjai, kurie klauso išvadų ir mato, kad tokios „valstiečių“ užuominos turi ir politinės motyvacijos, balsuoja už konservatorius ir bus pasirinkę ignoruoti galimus ryšius, ypač, jei tie ryšiai nebus labai akivaizdūs, tarkime, ne iš serijos „pinigai dėžutėje“. O tie, kurie klausys ir piktinsis, vis tiek už konservatorius nebalsuoja. Taigi, manau, kad konservatoriams didelio neigiamo poveikio nebus“, – atkreipė dėmesį V.Vobolevičius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vincentas Vobolevičius

D.Grybauskaitės vaidmuo gali būti lemiamas

Tikėtasi, kad NSGK išvadų paskelbimas taps politiniu sprogimu, tačiau politologas L.Bielinis tyrimo pabaigos teigė nelinkęs taip vadinti. Anot jo, komiteto išvadas lydinčios politikų peštynės tik parodo, kad tai tėra tik įnirtingiausių valdančiųjų ir opozicijos kovų pradžia.

„Mes tikrai nesame proceso pabaigoje, mes esame jo pradžioje. Procesas baigsis kartu su rinkimais. Kažkokio sprogimo čia nėra. Akivaizdu, kad visa, ką galima padaryti blogo savo priešininkams, „valstiečiai“ padarė NSGK tyrimo metu. Tyrimo išvados yra bandymas išsisukti iš tų kaltinimų (dėl sąsajų su „Agrokoncernu“ – LRT.lt), kurie yra galbūt nepagrįsti, ir tokiu būdu neleisti oponentams kirsti atgal. Taip kad šiuo metu mes matome ne sprogimą, o bandymą užbaigti pirmą konflikto etapą, ir laukiame antro etapo, kuris, nežinia, kada prasidės“, – komentavo politologas.

Jis neatmetė, kad kitu konflikto etapu galėtų tapti „valstiečių“ inicijuojamas tyrimas dėl D.Grybauskaitės ir E.Masiulio susirašinėjimo skandalo. Be to, L.Bielinio teigimu, žibalo į ugnį gali įpilti ir šalies vadovės reakcija į NSGK tyrimą, kurį D.Grybauskaitė jau anksčiau vadino politiniu procesu.

15min nuotr./Dalia Grybauskaitė ir Eligijus Masiulis

„Manau, kad galime laukti to antro konflikto etapo tuomet, kai prezidentė rėš metinę kalbą ir toje metinėje kalboje galbūt pabandys sudėlioti taškus ant „i“ arba parodyti pasaulį pagal D.Grybauskaitę. Tuomet gali įvykti nesakyčiau, kad sprogimas, bet tam tikras interesų, nuomonių, vertinimų konfliktas, kuris sukeltų vienokį ar kitokį chaosą politiniame lauke“, – perspėjo L.Bielinis.

Apie potencialią „valstiečių“ ir prezidentės kovą užsiminė ir V.Vobolevičiaus, mat, anot jo, valdantiesiems D.Grybauskaitė gali kelti pagrįstą nerimą.

„Tai yra įtakinga, pajėgi politikė, kurios visiškai hipotetinis ėjimas į Lietuvos, o ne į Europos politiką po kadencijos pabaigos labai smarkiai sujauktų kortas tiems patiems „valstiečiams“, šiek tiek mažiau, bet irgi jauktų kortas konservatoriams. Dėl to, aš manau, ir ji yra kabinama“, – apie priežastis, kodėl „valstiečiai“ norėtų tirti D.Grybauskaitės ryšius, kalbėjo politologas.

NSGK neredaguotos išvados