„Apkalta ir jos rezultatai, grečiausiai, nebus toks įvykis, kuris radikaliai pakeis Seimo narių elgesį. Tačiau tvarkos, atsakomybės, tarp Seimo narių bus daugiau. Kiekvienas iš jų pagalvos, ar jam taip elgtis, ar ne. Nuo šiol jie pamąstys ir ar balsuoti už savo kolegą“ – 15min.lt sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Algimantas Krupavičius.
Klaipėdos universiteto docento, politikos apžvalgininko Vyganto Vareikio teigimu, nors „garbės nėra ko per daug tikėtis, Seimo nariai turės būti pakankamai atidesni“.
Panašią nuomonę išsakė ir Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (TSPMI) docentas politologas Lauras Bielinis. „Manau, kad balsavimas pats savaime sukurs labai pozityvų Seimo savidisciplinos precedentą. Po šios dienos Seimo nariai labai gerai pamąstys prieš nusižengdami net smulkiose situacijose. Vis dėlto Seimas neperžengė per save ir nesugebėjo pažvelgti į situaciją iš daug aukštesnio nei savų interesų diapazono“, – 15min.lt sakė politologas.
Apkalta ir jos rezultatai, grečiausiai, nebus toks įvykis, kuris radikaliai pakeis Seimo narių elgesį. Tačiau tvarkos, atsakomybės, tarp Seimo narių bus daugiau. Kiekvienas iš jų pagalvos, ar jam taip elgtis, ar neBe to, L.Bielinio teigimu, tai, kad Seimo nario mandato neteko tik L.Karalius, sukurs dar vieną svarbų precedentą. „Tokia dvilypė situacija suprantama. Šie du Seimo nariai yra skirtingai nusižengę, tad juos ir reikia vertinti skirtingai. Tačiau iš principo jie abu sulaužė priesaiką. Todėl vieno iš jų palikimas Seime sukurs papildomą precedentą, nes Konstitucinio Teismo (KT) nutartis lieka galioti. T. y. lieka galioti faktas, kad A.Sacharukas sulaužė priesaiką“, – kalbėjo politologas.
Jo teigimu, tai reiškia, kad visuose tolesniuose Seimo veiklos etapuose bet koks balsavimas, kuriame dalyvaus šis parlamentaras, gali būti kvestionuojami. „Kvestionuos Seimo nariai, nepatenkinti balsavimo rezultatais, teigdami, kad tas vienas balsas yra nelegalus, nes šis Seimo narys sulaužė priesaiką, todėl iš tikrųjų yra klausimas, ar jis gali balsuoti, ar gali būti Seimo narys. Yra daug niuansų, kurie gali sukelti papildomų KT nutarimų“, – pabrėžė L.Bielinis.
Paklaustas, kaip vertina prieš balsavimą parlamentarų išsakytas išskirtinai emocingas kalbas, L.Bielinis teigė manąs, kad dalis tų argumentų buvo „labai naivūs“, dalis – išsakyti ne vietoje. „Buvo argumentų, kuriais apeliuota į jausmus, tarp jų – šeiminės aplinkybės. Net jei jos ir sietinos su įvykiu, Seimas – ne vieta apie jas kalbėti. Be to, tai nėra argumentas, kuris paneigtų priesaikos sulaužymą“, – sakė docentas.
Postą išsaugojo solidarumas
A.Krupavičiaus nuomone, tai, kad parlamentarai išsaugojo A.Sacharuko Seimo nario mandatą, greičiausiai lėmė tai, kad jis, labiau nei jo kolega L.Karalius, buvo „žinomas visuomenei ir matomas“. „Šiuo požiūriu, matyt, Seimo nariai jam ir buvo šiek tiek palankesni“, – kalbėjo profesorius.
Apskritai ketvirtadienį Seime įvykusį balsavimą A.Krupavičius įvertino kaip „parlamentarų solidarumo“ apraiškas. „Per visą apkaltos procesą vykusių debatų metu Seime ne sykį buvo kalbama, kad ne vienas parlamentaras yra balsavęs už savo kolegas. Taigi solidarumo elementas buvo pakankamai stiprus, kad A.Sacharukas išsaugojo savo mandatą“, – sakė VDU profesorius.
Politologas atkreipė dėmesį į tai, kad didžioji dalis parlamentarų balsavo už apkaltas minėtiems Seimo nariams ir kad iki apkaltos A.Sacharukui patvirtinimo pritrūko vos penkių balsų. Vis dėl tokiu savo sprendimu, A.Krupavičiaus teigimu, tautos atstovai visuomenei nusiuntė dviprasmišką signalą. „Rezultatas yra 1:1, lygiosios. Dėl to gali kilti įvairių minčių“, – kalbėjo profesorius.
Tuo tarpu teiginius, kad A.Sacharuko palikimas Seime sukūrė precedentą, nuo šiol leisiantį parlamentarams kvestionuoti visų balsavimų Seime, kuriuose dalyvaus šis parlamentaras, teisėtumą, anot profesoriaus, yra „pernelyg toli siekianti išvada“. A.Krupavičiaus įsitikinimu, teisininkai turės paaiškinti, „kaip ką būtų galima tokiu atveju interpretuoti“.
V.Vareikis: likti Seime turėjo L.Karalius
Politikos apžvalgininko V.Vareikio nuomone, nors dėl Konstitucijos pažeidimo iš Seimo pasitraukti turėjo tiek L.Karalius, tiek A.Sacharukas, lyginant šių dviejų parlamentarų padarytus nusižengimus, L.Karaliaus nusižengimas buvo mažesnis.
„Jei pažiūrėsime į tai, kokie buvo padaryti nusižengimai ir juos palyginsime, mano nuomone, A.Sacharuko nusižengimas buvo didesnis, nei L.Karaliaus. A.Sacharukas sąmoningai aštuonis kartus balsavo už L.Karalių ir taip parodė savo nesąžiningumą. Tuo tarpu L.Karalius darbo metu išvažiavo į poilsinę kelionę ir, greičiausiai, sąmoningai paliko savo kortelę kolegai“, – dėstė politikos apžvalgininkas.
Jis taip pat pažymėjo, kad savo balsavimu Seimo nariai parodė „visiškai neturintys teisinės sąmonės“. „Viduramžiais buvo praktikuojamas malonės suteikimas. T.y. valdovas nuspręsdavo suteikti malonę ir be jokių aiškinimųsi paleisdavo žmogų, kuriam skirta mirties bausmė, į laisvę, nesvarbu, kaltas jis būdavo, ar ne. Šiandienos įvykiai Seime man labai priminė malonės suteikimą vienam iš nuteistųjų. Be jokios logikos. O logika turėtų būti atvirkštinė“, – kalbėjo V.Vareikis.
Politikos apžvalgininko pasiteiravus, kodėl, jo manymu, parlamentarai Seime nusprendė palikti A.Sacharuką, V.Vareikis įvardijo dvi priežastis. Pirmiausia, anot jo, kai kuriems opozicijos atstovams A.Sacharuko mesti kaltinimai Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariams Andriui Kubiliui ir Rasai Juknevičienei buvo tarsi „balzamo užpilimas ant širdies“. „Išgirdus, kaip konservatoriai palyginami su Daktaru Henyte, kai kuriems opozicijos atstovams iš džiaugsmo suvirpėjo širdis“, – kalbėjo V.Vareikis.
Antra, A.Sacharukas pažeidė Konstituciją balsuodamas už savo kolegą. Tuo tarpu ne vienas parlamentaras yra pasielgęs lygiai taip pat. „Seimo nariai pagalvojo, kad jie irgi taip pasielgė. Vadinasi, reikia kolegai šiek tiek padėti. A.Sacharuko nusižengimas jiems pasirodė artimesnis širdžiai“, – savo mintis dėstė politikos apžvalgininkas.
