Kovo 11-ąją į tautinio jaunimo eitynes Vilniuje susirinko keli tūkstančiai dalyvių. Tačiau tam jie leidimo neturėjo. Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos vadovas Julius Panka apgailestauja, kad turėjo nepaisyti įstatymų.
 |
| Julius Panka |
„Tikrai buvo liūdna, kad nebuvo leista. Būtų visai kitaip atrodžiusios tos eitynės. Būtų ir vėliavų daugiau, ir simbolikos, ir plakatų. Ir žmonėms galbūt būtų buvę ramiau eiti“, – sakė J.Panka.
Pagrindinis eitynių tikslas, anot jo, – švęsti tautinės valstybės atkūrimą: „Mūsų valstybės, mes manome, prasmė yra ta, kad ji yra lietuvių tautos namai.“
J.Pankos teigimu, kovo 11-ąją į gatves išėjusių žmonių negalima priskirti vienai socialinei grupei – žygiavo įvairaus amžiaus, išsilavinimo, pažiūrų žmonės: „Juos vienijo vienas dalykas – tautinės valstybės šventės šventimas.“
 |
| L.Kasčiūnas |
„Jokių apraiškų, ribojančių kitų žmonių laisvę tame nesankcionuotame renginyje nebuvo, tą pripažino visi. Niekas iš dabartinių žmogaus teisių gynėjų, aktyvistų tuo metu neišėjo į viešą erdvę ir nepasakė – štai, ta socialinė grupė irgi turi savo teisę į susirinkimą, – laidoje kalbėjo L.Kasčiūnas. – Susidaro įspūdis, kad dažniausiai žmogaus teisės prasideda tik ten, kur atsiranda būtent šitos grupės arba, netgi pabrėžčiau, tam tikros organizacinės struktūros kaip Lietuvos gėjų lyga interesas. „Politologo Lauryno Kasčiūno teigimu, tai, kad homoseksualų eitynėms leidimas buvo išduotas, o tautiniam jaunimui – ne, rodo, kad Lietuvoje egzistuoja dvigubi standartai.
Jei šie žmonės nuoširdžiai gintų žmogaus teises, jas esą būtų apgynę ir kovo 11-ąją: „Tie žmonės, jei nori būti nuoširdūs, nuoseklūs, turėjo jau kovo 11 dieną išeiti ir pasakyti, kad bet kuri socialinė grupė, nepaisant pažiūrų, turi teisę į susirinkimą.“
Politologui pritarė buvęs diplomatas, šiuo metu JAV gyvenantis aktorius Darius Sužiedėlis.
„Tegul žmonės mato visus – ir juos, ir mus. Ir tada tegul daro savo informuotą sprendimą. Aš nebūčiau ėjęs su tomis eitynėmis, nes man jų principai yra nepriimtini. Bet būčiau stojęs ginti, kad visiems, kol jie laikosi įstatymų ir normų, nekelia smurto, tegu eina“, – sakė D.Sužiedėlis.
Jis pabrėžė, kad užsienyje tokiose eitynėse dalyvauja ir aukščiausi valdžios pareigūnai – merai, gubernatoriai, prezidentai ir premjerai: „Ne visi tie asmenys yra homoseksualūs. Galbūt, sakyčiau, kai kurie gal ne visai pritaria tai netradicinei (orientacijai), bet jie nebijo būti vienu metu su mumis ir eiti. (…)“
 |
| Rimvydas Baltaduonis |
Getisburgo koledžo Pensilvanijoje (JAV) profesorius, vienas iš lesbietėms, gėjams, biseksualiems ir transseksualiems žmonėms draugiškų vietų Vilniaus žemėlapio projekto iniciatorių dr. Rimvydas Baltaduonis tikino, kad eitynės yra kova už seksualinių mažumų teises.
„Norime parodyti, kad mes esame visuomenės dalis ir mūsų teisės turi būti apgintos, lygios. (…) Tai padaryti nėra lengva. Sunku eitynes suorganizuoti. Gauti leidimus. (...) Kadangi neturime Seime pakankamai žmonių, kurie galėtų pasisakyti už lygias žmonių teises ir sunku tai komunikuoti politikų lygiu, tai kas mums belieka – tik patiems išeiti į viešumą ir kalbėti“, – sakė R. Baltaduonis.
„Mums reiktų kalbėti apie tam tikros interesų grupės reikalavimo pagrįstumą, o ne naudoti tokią sąvoką kaip žmogaus teisės“, – sakė L.Kasčiūnas.
L.Kasčiūnas aiškino, kad žmogaus teisių sąvoka vartojama netiksliai. „Vienas iš šios interesų grupės tikslų yra vienalyčių santuokų įteisinimas. 2012 metais Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu, nagrinėjant vieną bylą, buvo aiškiai pasakyta, kad tai nėra žmogaus teisė. Tai yra tam tikra prasme tam tikros interesų grupės tam tikras reikalavimas. Mums reikia kalbėti apie tam tikros interesų grupės reikalavimo pagrįstumą, o ne naudoti tokią sąvoką kaip žmogaus teisės. Ir nekabinti tokių sąvokų kaip homofobija, nesisavinti tokių sąvokų kaip tolerancija“, – sakė politologas, pabrėžęs, kad kritikos Lietuvos gėjų lygai negalime tapatinti su kritika homoseksualios orientacijos bendruomenei.
Konservatorius Rimantas Jonas Dagys ragino atskirti homoseksualius asmenis nuo eitynes organizuojančios institucijos. „Man atrodo, kad jie paprasčiausiai užsiima tam tikra socialine provokacija, nori sukelti kraštutines nuotaikas“, – sakė R.J.Dagys.
 |
| Rimantas Jonas Dagys |
Jis nesupranta, nuo ko reikia ginti homoseksualius asmenis: „Čia ne žmogaus teisių klausimas. Čia kraštutinės kairiosios ideologijos mėginimas primesti savo pasaulėžiūrą kitiems. Diskutuokim, bet nedemonstruokim ir nekalbėkim apie tai, kad čia yra kažkokių teisių suvaržymai. Kraštutinė kairiųjų ideologija remiasi tuo, kad šeima yra blogis, todėl jie užsiima tam tikra socialine rekonstrukcija. Dauguma žmonių mąsto kitaip. Ir jie norėtų tvarkytis be grėsmės savo vaikams. Šeima yra gyvybinė ląstelė. Jai reikia vyro ir moters. Čia yra biologija, gamtos dėsniai.“
D.Sužiedėliui tokios parlamentaro mintys pasirodė keistos: „Man yra keista, kad demokratinės valstybės parlamento narys ragina savo piliečius nesinaudoti savo pilietinėmis teisėmis – nedemonstruoti, neiti į gatves. Jie nebūtinai turi sutikti, jie netgi gali būti labai kategoriškai prieš. Bet kad parlamentaras sakytų, kad piliečiai, praktiškai jo algą mokantys piliečiai, neitų į gatves, tai man labai yra keista.“
