Knyga tapusį paskutinį savo tyrimą pristatęs docentas Mažvydas Jastramskis pastebėjo, kad 2012 m. porinkiminėje studijoje buvo padaryta išvada, kad Lietuvos rinkėjai yra prognozuojami kaip ir vakariečiai, tačiau 2016 m. rinkimų rezultatai nustebino ir politologus, ir visus kitus viešosios erdvės komentatorius.
„2012 m. buvo tokie išskirtiniai rinkimai, kai branduolio partijos lyg ir neprarado daug balsų. Bet pasirodė, kad mes studijavome išimtį, nes 2016 m. vėl grįžome į vėžes“, – teigė politologas, pabrėždamas rinkėjų nuomonių svyravimą.
Rinkimų sistema daro įtaką rezultatams
Apklausos Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai prieš 2016 m. Seimo rinkimus rodė 18 proc. palaikymą, kai realiai gautas 21,5 proc.
Socialdemokratai, apklausų duomenimis, turėjo gauti 23 proc., tačiau surinko 14 proc. M.Jastramskis pastebėjo, kad didžiausi skirtumai prognozėse atsispindi gautų mandatų skaičiuose.
„Lietuvoje net žmonėms nesidomintiems politine sistema turėjo akivaizdžiai pasimatyti, kad mišri rinkimų sistema turi didelę įtaką rezultatams“, – kalbėjo M.Jastramskis. Jo teigimu, lietuviai vienmandatėje apygardoje dažnai pasirenka ne savo palaikomos partijos kandidatą, o balsuoja prieš tą, kuris labiau nepatinka.
Panašią rinkimų sistemą kaip Lietuvos naudoja dar dešimt valstybių. Politologas pastebėjo, kad tame nėra jokių geografinių sąsajų, nes panašias sistemas turi Pietų Korėja, Senegalas, Taivanas.
Tyrimas parodė, kad nuo 2008 iki 2016 m. Lietuvos rinkėjų nuoseklumas balsuojant tik menko – nuo 51,4 proc. iki 45,1 proc. Dalis rinkėjų praleidžia rinkimus, tačiau vėlesniuose ateina balsuoti už naujai susikūrusią, jiems patrauklią partiją.
Lietuvos rinkėjai nori permainų
Vienas svarbiausių motyvų Lietuvos rinkėjams – permainų, pokyčių noras. Šiuo atžvilgiu lietuviai išsiskiria iš kitų valstybių rinkėjų.
„Ar galima prognozuoti rinkimų rezultatus, jei rinkėjai taip greitai keičia savo preferencijas? Pasako, kad balsuos už vienus, bet paskui pakeičia nuomonę“, – svarstė M.Jastramskis.
Ar galima prognozuoti rinkimų rezultatus, jei rinkėjai taip greitai keičia savo preferencijas?
Politologas pastebėjo, kad rinkėjų lojalumas veikia kaip priešnuodis prieš nuolatinį pokyčių norą. Tyrime pastebėta, kad Ramūnas Karbauskis buvo palankiausiai vertinamas nenuoseklių rinkėjų, kurie nuolat reikalauja pasikeitimų.
M.Jastramskis pabrėžė, kad ne visada balsų skaičius vienmandačių rinkimų pirmajame ture parodo būsimų rezultatų situaciją. Valstiečiai žalieji pirmajame vienmandačių rinkimų ture gavo tik 19 proc. balsų, bet triumfavo antrajame rate gavę žymiai daugiau mandatų.
„Per pastaruosius dvejus rinkimus daugiamandates apygardas laimėjusios partijos neformavo valdančiųjų koalicijų“, – pastebėjo jis ir priminė, kad 2012 m. rinkimus daugiamandatėje apygardoje laimėjo Darbo partija, o per praėjusius rinkimus – Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).
Per pastaruosius dvejus rinkimus daugiamandates apygardas laimėjusios partijos neformavo valdančiųjų koalicijų.
Kitokios sistemos – kitokie laimėtojai
Apibendrindamas tyrimą politologas teigė, kad Lietuvos rinkimų sistema lemia, kad daug balsų „nuleidžiama į šiukšlių dėžę“, o kartu turime labai daug partijų.
„Mes negalime pakeisti rinkėjų. Mes negalime pakeisti partijų. Bet mes galime pakeisti institucijas, rinkimų sistemą“, – sakė M.Jastramskis.
Jei Lietuvoje būtų taikoma Prancūzijos rinkimų sistema su vienmandate sistema ir dviem rinkimų turais, politologo skaičiavimu, „valstiečiai“ būtų gavę absoliučią daugumą – 52,9 proc.
Jei būtų pritaikyta tik daugiamandatė, proporcinė rinkimų sistema – „valstiečiai“ ir konservatoriai būtų gavę po lygiai, po 27,7 proc. balsų.
Rinkėjų nepastovumas veikia ir politikus
Komentuodamas tyrimą Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas teigė, kad politinės partijos privalo dalyvauti konkurencinėje kovoje ir „neturi prabangos nesikeisti“.
„Manau, kad pasirinkimo įvairovė, atnešanti fragmentaciją, kitas problemas, kartu leidžia ir pasitempti, pasikeisti, atliepti visuomenės poreikius“, – darė išvadą G.Paluckas.
TS-LKD frakcijos Seime narys Laurynas Kasčiūnas sakė rinkėjų nepastovumą pajutęs savo kailiu.
„Pirmame ture turėjau stiprų rezultatą. Aš konkurento iš valstiečių-žaliųjų nelabai būčiau net pažinęs iš veido. Bet galiausiai rezultatas buvo 45 proc. prieš 55 proc. Aš galvojau, ar čia mano problema, ar Dzūkijos problema”, – apie savo pralaimėjimą antrajame ture svarstė konservatyvių pažiūrų politikas.
Jo teigimu, situacija, atsitikusi 2016 m., nebūtinai nutiks ir 2020 m. Savimi pasitikintys valstiečiai-žalieji, pasak jo, neįvertina to, kad ir jų įvaizdis visuomenės akyse jau bus pakitęs.
Pasiūlė Estijos modelį
Politologas, LSDP narys Liutauras Gudžinskas pabrėžė, kad Lietuvos rinkimų modelis išties atrodo vienas prasčiausių. Jis priminė, kad iš Estijos grįžęs buvęs ambasadorius, Seimo narys socdarbietis Juozas Bernatonis siūlė taikyti estų prisiimtą modelį, tačiau didesnės paramos nesulaukė.
„Demokratijos miršta lėtai ir miršta dėl populistų, demagogų, antidemokratų, įsiveržusių į demokratinę sistemą“, – sakė politologas, pabrėždamas, kad tai dažniausiai nutinka prezidentinėms respublikoms, o Lietuva yra pusiau prezidentinė respublika.
Demokratijos miršta lėtai ir miršta dėl populistų, demagogų, antidemokratų, įsiveržusių į demokratinę sistemą.
Jis pastebėjo, kad politikos naujokai, atėję į parlamentą, dažnai nėra linkę laikytis politinių taisyklių, ieškoti sutarimo, burti idėjines koalicijas.
„Neturiu aiškaus varianto, kokia turėtų būti rinkimų reforma, bet Estijos variantas yra svarstytinas“, – siūlė L.Gudžinskas, kalbėdamas apie į mažesnes dalis padalintas apygardas ir proporcinę rinkimų sistemą.
Estijoje 101 parlamento narys yra renkamas tik daugiamantatėje rinkimų apygardoje. Rinkėjams leidžiama reitinguoti vieną kandidatą iš pasirinkto sąrašo.
Lietuvoje balsuojant daugiamandatėje apygardoje, kaip išrenkami 70 Seimo narių, reitinguoti galima penkis pasirinkto sąrašo kandidatus. Dar 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse rinkimų apygardose. Taip rinkėjai turi galimybę kandidatą rinktis dėl jo asmenybės, o ne atstovaujamos politinės jėgos.
