„ES valstybių vadovai Nobelio taikos premiją pirmiausiai turėtų suvokti kaip didesnę atsakomybę už tą, kuri buvo iki šiol“, – 15min.lt sakė jis.
Anot A.Krupavičiaus, premijos skyrimas ES valstybių vadovams turėjo būti labai netikėtas.
„Europa, nemažai kariavusi tarpusavyje, virto stabilia pasaulio dalimi. Nobelio taikos premijos skyrimas šiuo laiku yra simboliškas, nes yra išcentrinių tendencijų dėl ekonominės krizės, sudėtingos padėties. Toks sprendimas pridės solidarumo, tai yra tam tikra perspektyva į Europos ateitį. Solidarumo elementas yra gana svarbus“, – teigė jis.
A.Ažubalis: ES yra galinga jėga, paskatinusi reformas
Kaip teigia užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, Nobelio taikos premijos suteikimas ES yra „įvertinimas fundamentalios reikšmės dalykų, kurių, deja, kartais patys nebepastebime ar net ignoruojame – tokių kaip Europa be karo, suvienyta Europa, Europos solidarumas, parama valstybių ūkiui ir pasiektas gerovės lygis mums visiems tapo savaime suprantamu dalyku“.
„ES yra galinga jėga, paskatinusi ūkio ir demokratines reformas Lietuvoje ir kitose šalyse. ES tai pat yra didžiausia pasaulyje paramos teikėja trečiosioms šalims jų ekonomikų ir demokratijos vystymui, kovai su skurdu, – 15min.lt atsiųstame atsakyme cituojamas A.Ažubalis. – Kad suprastume, kokią įtaką turi narystė ES, galime pasižiūrėti į mūsų kaimynes – Gruzijoje vos prieš ketverius metus vyko karas. Net tokia didelė ir įtakinga valstybė kaip Ukraina jau du dešimtmečius yra aršioje geopolitinėje kryžkelėje, su visomis iš to išplaukiančiomis neigiamomis politinėmis ir socialinėmis pasekmėmis.“
Pasak ministro, tai, kad mes esame kitokioje padėtyje, nėra savaime suprantamas dalykas.
„Šiandien diskutuojame apie modalumus – kiek, ko ir kaip tikimės iš ES. Be jos būtume vieni, jei apskritai būtume. Taigi, šis apdovanojimas yra didžiai prasmingas“, – pabrėžė A.Ažubalis.
