„Premjeras padarė milžinišką klaidą: panoro įvelti žvalgybos tarnybas į politines kovas su opozicine partija. Negalima politizuoti VSD, net jei nuoširdžiai kažkam atrodo, kad opozicija prisideda prie visuomenės įaudrinimo, protestų organizavimo ir taip didina riziką, jog tokiomis nuotaikomis Rusija naudosis ir bandys dar labiau padidinti visuomenės susiskaldymą ar sukelti politinę krizę“, – antradienį „Facebook“ rašė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius T.Janeliūnas.
Politologo teigimu, Rusija visose šalys naudojasi tuo pačių veikimo modeliu, tai yra ieško silpniausių vietų valstybėse ir jas dar labiau sudirgina, žaidžia abiejose pusėse, nes taip geriausia įsiūbuoti situaciją.
„Tačiau NEGALIMA aukščiausio lygmens politikams dėl vidaus politinių nesklandumų iškart pulti ieškoti išorės kaltininko. Mokytojai pradėjo streikuoti ne dėl Rusijos kišimosi. Mitingai vyksta ne dėl to, kad juose dalyvauja vien tik Kremliaus agentai. Tai – tiesiog normali politikos dalis“, – rašo politologas.
„Labai tikiuosi, kad VSD išliks neutralus ir niekaip neįsitrauks į bandymus pasinaudoti žvalgyba kaip politinės kovos su oponentais instrumentu. Tai būtų visų žvalgybos reformų, kurių esminis tikslas buvo VSD depolitizavimas, nubraukimas ir žvalgybos institucijų nusviedimas į 10-ąjį dešimtmetį“, – savo įrašą „Facebook“ baigia T. Janeliūnas.
Buvęs VSD vadovas: kalbėti, kad „kažkas stovi už nugaros“, madinga
2010–2015 m. VSD vadovavęs Gediminas Grina LRT.lt teigė, kad žvalgybos tarnybų įtraukimas į politines batalijas nėra naujiena.
„Nėra naujiena, kad VSD yra įtraukiamas (į politines rietenas – LRT.lt). Tų kreipimusi jūs, žurnalistai, galite priskaičiuoti, manau, daug“, – tikino G.Grina.
Tiesa, jis nenorėjo vertinti S.Skvernelio veiksmų, tai yra kreipimosi į VSD dėl galimos Kremliaus įtakos konservatoriams.
„Kai su VSD bus elgiamasi normaliai visą laiką, tai tada ir komentuosiu, o kadangi VSD yra nuolatinių politinių karų objektas, tai neturiu, ką komentuoti“, – lakoniškai kalbėjo buvęs VSD vadovas.
1998–2004 m. VSD vadovavęs, Nepriklausomybės akto signataras Mečys Laurinkus LRT.lt teigė, kad, siekiant įvertinti S.Skvernelio elgesį, reikėtų žinoti, koks yra premjero kreipimosi į VSD turinys.
„Nežinia, koks yra kreipimosi turinys. Viskas priklauso nuo turinio. Jeigu tai yra kontržvalgybinei sričiai priklausantis turinys, tai natūralu, suprantama, kodėl kreipėsi į VSD. Jeigu yra kito pobūdžio, tarkime, ekonominio pobūdžio informacija, tai reikėtų kreiptis ne į VSD“, – svarstė pašnekovas.
Vis dėlto M.Laurinkus abejojo, ar Kremlius gali daryti įtaką konservatoriams.
„Mano manymu, jau kas, kas, bet konservatoriai su Kremliumi tikrai jokių ryšių neturi. Greičiau jau konservatoriai galėtų turėti ryšių su Šiaurės Korėja, o ne su Kremliumi“, – aiškino buvęs VSD vadovas.
S.Skvernelis apie kreipimąsi į specialiąsias tarnybas dėl Kremliaus įtakos konservatoriams prabilo, kai Lietuvoje įsisiūbavo mokytojų streikai, o „valstiečiai“ prabilo apie tai, kad už mokytojų mitingų gali stovėti konservatoriai, socdemai. Pats premjeras taip pat ėmė kalbėti apie slaptą konservatorių planą nuversti „valstiečių“ valdžią.
M.Laurinkaus manymu, svaidytis tokiomis frazėmis dabar tampa madinga. Vis dėlto buvęs VSD vadovas neslėpė nuostabos, kad tuo užsiima ir S.Skvernelis.
„Kalbėti apie tai, kad „kažkas stovi už nugaros“ yra labai madinga. Apie tai madinga kalbėti visame pasaulyje. [...] Atvirai pasakius, aš gerokai nustebau, nes premjeras yra profesionalas, kriminalinės žvalgybos profesionalas, teisininkas, suprantantis situaciją. Mane premjero veiksmai nustebino“, – tvirtino M.Laurinkus.
„Aš niekada nepritariau, kad žvalgybinė struktūra būtų įtrauka į politiką, bet realybė yra būtent tokia“, – pažymėjo buvęs VSD vadovas.
